Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Palyginus su 2022 m., aplinkos oro kokybė mūsų šalyje buvo geresnė.
Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija OKT stotyse siekė nuo 10 iki 23 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2022 m., šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito. Taip pat, paros ribinės vertės viršijimo atvejų miestuose buvo mažiau ir reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus nepažeistas nei vienoje OKT stotyje – tokių atvejų užfiksuota nuo 1 iki 4 dienų.
Tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimų nustatyta spalio-gruodžio mėn. ir sausio-kovo mėn., t. y. didžiausios teršalų koncentracijos nustatomos šildymo sezono metu, kuomet gaminant šilumos energiją į aplinkos orą išmetamos degimo atliekos.
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 4,1 iki 10,2 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m3). Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė nei 2022 m.
Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2)koncentracija miestų OKT stotyse svyravo nuo 7 iki 28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m3). Taip pat, didžiausia 1 valandos NO2 koncentracija nei vienoje tyrimų stotyje neviršijo nustatytos ribinės vertės (200 µg/m3).
2023 m. didžiausia 8 valandų ozono (O3) koncentracija daugelyje OKT stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Tačiau siektina vertė neviršyta (120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) – pastarųjų trejų metų (2021-2023 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis kriterijus, siekė nuo 1 iki 9 dienų.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kuris į aplinkos orą daugiausia patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru (akmens anglimi, durpėmis, mediena, briketais ir kt.), naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, taip pat laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Palyginti su 2022 m., šių teršalų koncentracijos aplinkos ore daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo.
Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, mūsų šalyje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Tačiau griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) siūlomų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka.
PSO siūloma metinė norma KD10 koncentracijai (15 µg/m³) neviršyta Vilniaus Savanorių pr., Naujosios Akmenės, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių ir Žemaitijos OKT stotyse. Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija buvo mažesnė Vilniaus Lazdynų, Naujosios Akmenės ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – didesnė.
Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai – transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla. Tačiau, kokiu oru kvėpuojame priklauso ir nuo mūsų kiekvieno kasdieninių pasirinkimų. Asmeninį aplinkos taršos pėdsaką galime mažinti keisdami savo vartojimo ir gyvenimo būdo įpročius bei prisidėti prie oro taršos mažinimo, o tai reiškia – ir savo sveikatos bei gerovės, gali ir privalo kiekvienas.
