Po 17 metų kruopštaus darbo britų komercinių kosminių skrydžių kompanija „Virgin Galactic“ toliau sėkmingai plėtoja kosminį turizmą.

Milijardieriaus Richardo Bransono įkurta bendrovė siūlo įsigyti bilietą, leisiantį pakilti virš žemės orbitos.

Kol kas keleiviams, apart geros sveikatos būklės, daugiau nekeliami jokie reikalavimai, o kelionės į kosmosą kaina šiuo metu – 450 tūkst. JAV dolerių.

Eilėje teks palaukti 4 metus

Prie kosminio modulio prijungtas erdvėlaivis vos per 45 minutes pasiekia 80 kilometrų aukštį.

Iškart po to seka atsiskyrimas ir erdvėlaivis su keleiviais milžinišku – 4000 kilometrų per valandą – greičiu iššaunamas į kosmosą.

„Mažas erdvėlaivis talpina vos 6 kosmoso turistus. Pakibę virš žemės ir veikiami gravitacijos, jie gali atsisegti diržus ir pro langus stebėti supančią visatą.

Specialiai tam erdvėlaivyje įrengta 17 langelių, leidžiančių matyti įspūdingą vaizdą itin plačiu kampu“, – pasakoja vienintelės Lietuvoje skrydžius į kosmosą platinančios kelionių agentūros „Glotera“ vadovė Vilma Kondratienė.

Pasak jos, šiuo pasiūlymu jau susidomėjo ir savo eilės laukia apie 800 aštrių pojūčių mėgėjų.

Jeigu anksčiau buvo teigta, kad erdvėlaiviai kils bent kartą per mėnesį, tai dabar kompanija visų laukiančiųjų svajones žada įgyvendinti iki 2027 m. pabaigos.

Tuo tarpu naujiems interesantams savo skrydžio teks palūkėti mažiausiai 4 metus.

„Skrydžio kaina – 450 tūkstančių. Nors iš vienos pusės tai – didžiulė suma, man labai patiko JAV bioastronautikos mokslininkės Kelės Gerardi (Kellie Gerardi), prieš kelias savaites dalyvavusios vienoje iš kosmoso misijų, mintis.

Mokslininkė sakė, kad kelionė į kosmosą kainuoja tiek pat kaip geros komplektacijos „Bentley“ automobilis, tačiau jų pasaulyje yra daugybė, o kelionė į kosmosą  – įsimintinas viso gyvenimo įvykis.

Mes savo klientams siūlome įdomias, netikėtas, neįprastas keliones. Povandeninius laivus, povandeninius viešbučius, įvairius skrydžius.

Tačiau kelionė į kosmosą  – brangiausia iš šiuo metu siūlomų. Įprastai žmonės renkasi keturis kartus pigesnius nuotykius, todėl galima sakyti, kad vieną apsilankymą kosmose atitinka keturios prabangios kelionės“, – mintimis dalinasi V. Kondratienė.

Prieš pat skrydį kiekvienas kosmoso turistas privalo praeiti nuoseklius mokymus bei medicininius patikrinimus. Jie vyksta kosmodrome, įsikūrusiame Naujojo Meksiko valstijoje, JAV.

Kiekvienas projekto dalyvis gauna prieigą prie uždaros kosmonautų bendruomenės, o vos praskriejęs virš žemės orbitos yra įtraukiamas į oficialų astronautų sąrašą.

Šiuo metu iš trijų Baltijos šalių gyventojų, kelionę į kosmosą su „Virgin Galactic” yra įsigijęs tik estas. 

Kosmosas – žmonijos ateitis

Molėtų observatorijos vadovė habil. dr. Gražina Tautvaišienė tikina, kad kosmosas yra tikroji žmonijos ateitis.

Nors Saulės planetų sistema gyvenimui netinkama bus dar negreitai, bet, mokslininkės nuomone, ruoštis tam – vystyti technologijas, atlikti reikiamus tyrimus, reikia jau dabar.

„Visada buvo manoma, kad į kosmosą gali skristi tik superžmonės. Toks stereotipas susiformavo, nes astronautai skrydžio metu privalo atlikti sudėtingas funkcijas.

Tam, kad pašalinės mintys netrukdytų susitelkti į patikėtus darbus, reikia daug mokytis, treniruotis, ugdyti ištvermę.

Na, o štai kosminiai turistai skrenda tiesiog pasižvalgyti į Žemės planetą iš tolėliau ir pasivartalioti.

Bet džiaugsmingi nusileidusiųjų veidai labai iškalbingi – panašu, kad potyriai šios kelionės metu išties yra įspūdingi“, – sako G. Tautvaišienė.

Tarptautinės astronomų sąjungos komisijos „Lokalioji Visata“ prezidentės pareigas einanti mokslininkė mano, kad kosminis turizmas yra ne tik pramoga, bet ir strategiškas siekis žmones pripratinti prie būsimų kosminių kelionių.

„Šiemet Lietuvoje lankėsi ispanė Sara Garsia (García) Alonso, dirbanti biotechnologijų srityje ir neseniai vykdytojoje astronautų atrankoje patekusi į kandidatų sąrašą.

Ji paminėjo įdomų faktą, kad apart fizinių parametrų, didžiulis dėmesys atrankose skiriamas žmogaus charakterio bruožams ir psichologijai.

Turbūt esate pastebėję, kad dėl susijaudinimo ir nesugebėjimo savęs valdyti padaromos didžiausios klaidos – būtent to ir siekiama išvengti.

Jei paklaustumėte, ar aš ryžčiausi tokiam skrydžiui, atsakyčiau, jog dėl pramogos tikrai ne.

Ekstremalūs fiziniai pojūčiai manęs niekada nedomino. Tačiau, jeigu reikėtų atlikti mokslinį tyrimą ar palikti Žemę dėl apokalipsės grėsmės – tuomet atsakymas būtų kitas: be abejo, skrisčiau”, – užtikrina G. Tautvaišienė.