Ministras pirmininkas Andrius Kubilius kovo 15 d. „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ patvirtino, kad su Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovu Algiu Čapliku sutaręs dėl vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pasitraukimo iš pareigų. Premjerą kalbino laidos vedėjas Aurimas Perednis.
Skelbiama, kad esat sutaręs su liberalcentristais dėl Palaičio pasitraukimo artimiausiu metu. Tiesa?
Vakar vakare vyko mūsų partijos prezidiumo posėdis, kuriame aš informavau apie koalicijos vadovų lygyje vykstančias diskusijas ar, pavadinkime, derybas, kuriose mes laikomės tam tikrų principinių nuostatų. Viena iš tų nuostatų – liberalcentristų prievolė Vyriausybės darbe dalyvauti konstruktyviai. Tariamės ir dėl personalijų pakeitimo, ir taip pat dėl FNTT problemų sprendimo.
[mp3 url=”https://alkas.lt/uploads/2012-03-15-a-kubilius-jei-ministras-r-palaitis-nesitrauks-bus-perziurima-koalicijos-sutartis/pozicija_0315.mp3″ width=”400″]
Vakar Vyriausybėje bendru sutarimu pritarėme, kad penktadienį nebus vykdomas konkursas FNTT vadovo vietai užimti. Jis atidedamas iki to laiko, kol bus priimti sprendimai dėl FNTT struktūrinės pertvarkos. Mes manom, kad tokią pertvarką galima realizuoti labai greitai. Iš esmės ji būtų skirta tam, kad daugiau nepasikartotų tokios klaidos, kai netinkamas vadovų keitimas sukelia tokias kontraversijas ir didžiules įtampas. Vadovo skyrimo teisę turėtų perimti Vyriausybė. Sutarėme, kad ši pertvarka bus realizuojama greitu tempu, kad reikalingi įstatymai Seime būtų priimti per mėnesį. Tada, realizavus pertvarką, būtų galima iš karto skirti naujus FNTT vadovus.
Premjere, dar apie pertvarką paklausiu Jūsų. Labai lengvai norit nuslyst nuo lengviausio klausimo – tai sutarėt ar nesutarėt?
Su partijos vadovu esame tai sutarę.
Kad Palaitis trauksis?
Taip, tai yra viena iš labai aiškių sąlygų.
Ko ponas Čaplikas paprašė už tai?
Nežinau, ko jisai paprašė. Mes tarėmės dėl viso paketo veiksmų, kuriuos jau išdėsčiau. Tai leistų koalicijai toliau dirbti konstruktyviai.
Bet ar buvo kažkokios sąlygos? Kad jeigu jūs įvykdysit… Nes Premjeras tikrai daug dalykų gali duot.
Taip sąlygos nebuvo keliamos.
Tiesiog buvo principinė Jūsų laikysena, kad Palaitis turi trauktis, ir tą užtikrino partijos vadovybė?
Taip, tai yra sąlyga. Aš nežinau ar ji bus realizuota, bet tai yra sąlyga, kad koalicija galėtų toliau normaliai dirbti. Viena iš kelių sąlygų.
Palaitis vakar tai pavadinimo konservatorių propaganda. Tai matyt po šito interviu taip nebevadins?
Aš nesiimu vertinti, kaip vyksta diskusijos, ir kokius įgaliojimus turi koalicijos partnerių vadovas. Jie gal išsiaiškins tai. Bet tai yra viena iš aiškių sąlygų. Tikiuosi dėl to artimiausiu metu konstruktyviai tarsimės.
Jeigu šito neįvykdo – ką Jūs darot?
Prezidiume vakar labai aiškiai pasakėm, kad tokiu atveju mes siūlome koalicijos partneriams liberalams toliau dirbti mažumos koalicijos sąlygom. Tada toliau dėl to ir tarsimės.
Kitaip sakant, pašalinat liberalcentristus iš koalicijos? Taip labai paprastai kalbant.
Tai reiškia, kad peržiūrim koalicijos sutartį.
Aišku. Dabar apie FNTT reformą. Jūs trumpai užsiminėt, bet aš taip pat atsimenu, kad tos diskusijos nenaujos. Prieš keletą metų vyko daug debatų dėl tos institucijos – kaip ir kam ji turėtų būti priskirta. Aš atsimenu, kad tada kažkaip nugalėjo gynybinis interesas, ne viešasis – laipsniai, pensijos, matyt svarbesnės negu priklausomybės kažkam. Kaip Jums atrodo – ar šį kartą viešasis ar žinybinis interesas nulems?
Visi pasimokėme per šitą laiką – ir iš padarytų, ir iš nepadarytų darbų. Labai aiškiai pamatėm, kad ir tokia struktūra, kokia yra iki šiol, galėjo gerai veikti. Tą parodė jau dabar atleistų iš darbo vadovų veikla. Turiu omeny generolo Gailiaus veiklą, vadovaujant FNTT. Buvo pasiekti tikrai neblogi rezultatai. Bet, kaip pamatėme iš paskutinių savaičių įvykių, dirbant tokius atsakingus darbus ir pasiekiant tokių reikšmingų rezultatų, institucijos vadovai neturi garantijų, kad kurią nors dieną ministras, ar dar kas nors, be didesnių motyvų neišmes jų iš pareigų. Šią spragą, t.y. vadovų užtikrinimą, kad dirbant gerus darbus nebus išmetami iš darbo, mes turime išspręst pačiu artimiausiu metu. Ir tam reikia vieno – kad vadovo paskyrimo ir atleidimo klausimas nebūtų priklausimas nuo vieno ministro, kaip tai yra FNTT atveju.
Kitaip sakant, visa Vyriausybė turės atleidimą spręsti?
Aš manau, kad taip. Būtent tokias pertvarkas mes ir siūlysime svarstyti. Čia nereikia priimti didelių pataisų. Užteks vieno dviejų straipsnių pataisų. Ir tokio pobūdžio problema išsisprendžia.
O priklausomybės dalykai, kur anksčiau ir darbo grupės vyko? Gal Finansų ministerijai priskirti šią tarnybą, gal jos atsinaujins?
Gal ir atsinaujins. Svarstysim – gal tą pertvarką bus galima skaidyti į du etapus. Pradiniame – išsprendžiant žinybos statuso ir jos vadovo paskyrimo reikalą, kitaip sakant, procedūros reikalus. Vėliau – svarstant priklausomybės žinybinius klausimus. Pirmojo etapo pertvarka leistų grąžinti FNTT į darbingą būklę, spręsti vadovo paskyrimo, teisingumo buvusių vadovų atžvilgiu klausimus.
Šiandien „Lietuvos rytas“ aprašo gėdingą istoriją. Negeri dalykai, atrodo, vyksta FNNT. Aprašoma istorija apie vieną pareigūną – Vilniaus valdybos vadovą. Kaip jis galimai žlugdo tyrimus perspėdamas verslininkus, jie sugeba išvykti. Pareigūnas tikrai lėbaujasi turtais, bent jau taip aprašyta spaudoje. Kaip Jūs tokius dalykus priimate? Ar kas nors aiškinasi tokius dalykus Lietuvoje?
Aš negaliu dabar vertinti šio straipsnio.
Ar Jūs skaitėte jį?
Aš jį skaičiau. Bet gal kas pateiks dar daugiau informacijos. FNTT, atėjus naujiems vadovams Gailiui ir Giržadui, ir dirbo, ir rezultatus pasiekė, ir valėsi kartu. Tai, ką paveldėjo naujieji vadovai (turiu omenyje anksčiau dirbusius pareigūnus, jų veiklos pobūdį, jų turimus ryšius) – iš tiesų buvo dalykų, kurie mūsų visiškai netenkino. Kai iš pareigų buvo atleistas buvęs vadovas generolas Boreika ir į jo pareigas atėjo Gailius, struktūros viduje prasidėjo nemažai permainų, pertvarkų, tame tarpe ir personalinių. Gal ne viskas buvo spėta iki galo padaryti.
Bet kas čia per valymasis, jeigu pavaduotojas tampa Vilniaus vadovu?
Gal nebuvo iki galo padaryta viskas – negaliu detaliau atsakyti.
Premjere, šildymo sąskaitos varo žmones iš proto. Už vasario mėnesį šoką kelia. Keturženkliai skaičiai. Tūkstantis už poros kambarių butą. Kaip Jūs reaguojate? Ar yra laiko apie tai pagalvoti?
Kadangi turiu galimybių mokėti už savo butą, kuriame gyvenome iki tapimo Ministro Pirmininku, tai tas sąskaitas taip pat matau. Džiaugsmo nesuteikia.
O kiek vasarį gavot?
Na, tikrai nemažai, kaip Jūs sakot…
Keturių skaičių zoną perkopė.
Taip. Neturėjau progos dar pasitikrinti detaliau duomenų ir palyginti su ankstesniais mėnesiais temperatūrų ir kitų klausimų. Bet faktas, kad sisteminės pertvarkos šilumos ūkyje bei kitose energetikos srityse tikrai yra būtinos. Kaip rodo palyginimai su kitom savivaldybėm, perėjimas prie šilumos tiekimo konkurenciniu būdų, kuomet yra daugiau šilumos gamintojų, perėjimas prie pigesnių energijos šaltinių – nuo dujų prie biokuro, yra tai, kas duoda tikrai neblogą rezultatą. Ne vieną kartą esu kartojęs, kad galime su viltimi žiūrėti į tai, kas vyksta tokiam dideliam mieste kaip Klaipėda, kur atsiranda naujų stambių generacijos pajėgumų. Manau, kad tai leis vartotojams gauti geresnes šilumos tiekimo paslaugas. Kaune taip pat vyksta nemažai įvairių projektų svarstymų. O Vilniuje savivaldybė iki šiol rūpinosi šilumos tiekėjais. Teko girdėti, kad „Lietuvos energija“ su „Fortum“ pasirašė ketinimų protokolą ir norėtų statyti Vilniuje stambią šilumos gamybos įmonę. Galbūt tai iš tikrųjų priartintų Vilnių prie tokių sąlygų, kurios kuriasi kituose miestuose. Bet, dar kartą turiu pakartoti, kad savivaldybės turi pačią didžiausią atsakomybę rūpintis šilumos ūkio pertvarka, šilumos ūkio modernizavimu, šilumos ūkio perspektyva.
Beje, naftos ir benzino kainos žmonėms irgi kažkaip atkreipia dėmesį. Gali priartėt benzino kaina prie 5 litų artimiausiu laiku. Ką manot apie tai?
Mes ne vieną kartą esam nagrinėję ir žinom, kiek įtakos kainai turi rinkos sąlygos čia, Lietuvoje, ir ką gali padaryti Vyriausybė. Esam skaičiavę, kad pritaikant kai kurias papildoma sąlygas, palengvinant benzino importuotojų reikalus, galima būtų padaryti 8 ar keliolikos centų įtaką. Bet
prie 5 litų – 8 centai nėra pati didžiausia įtaka. Įtakos turi naftos kaina, įtampos (bent jau retorikoje) atsirandančios Irano, Izraelio ir JAV trikampyje. Jos daro įtaką naftos kontraktams. Galim spėti, kad link vasaros vidurio tos įvairios retorinės įtampos gali dar labiau stiprėti.
O karas gali kilti, kaip Jūs manot, Artimuosiuose Rytuose?
Tikrai nesiimu gąsdinti ar spręsti, bet ir Seime sakiau, kad galim pasidžiaugti neblogai atrodančia mūsų ekonomika ir finansais. Dalykais, kurie atrodo geriau, nei mes galvojom praeitų metų gruodį. Bet tiek dėl Graikijos krizės reikalų, tiek dėl mano minėto trikampio, negalime į šiuos metus žiūrėti visiškai ramiai ir atsipalaidavę.
Ačiū Jums už pokalbį.
