Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą

www.alkas.lt
2023-11-22 10:00:27
66
PERŽIŪROS
3
VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą | VDU nuotr.

VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą | VDU nuotr.

„Platų išsilavinimą suteikianti artes liberales sistema darosi vis svarbesnė – neatsitiktinai, jau kelintą kartą atlikdami VDU išorinį vertinimą tarptautiniai žinovai pabrėžia šios sistemos išskirtinumą, sakydami, jog būtina ją saugoti ne tik universiteto, bet ir nacionaliniu mastu.

Visada bus dalis bendruomenės, jaunimo, kurie neišsitenka į suformuotas programas, visada bus ieškančių, kuriančių, tad atitinkamai ir mokymosi sistema turėtų būti tokia, kuri neįspraudžia besimokančiojo į siaurą programos rėmą, bet leidžia pačiam formuotis savo uždavinius, mokymosi programą“, – sako VDU rektorius prof. Juozas Augutis, aptardamas universitete taikomų artes liberales (laisvųjų menų) principų naudą.

Rektoriaus teigimu, artes liberales svarba yra jau seniai įrodyta ir patvirtinta.

Plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje tapęs VDU ne veltui taiko šiuos principus savo siūlomose studijose: čia ugdomas platus išsilavinimas, neapsiribojant tik studento pasirinktos programos specializacija.

Pavyzdžiui, nepriklausomai nuo savo pasirinktų pagrindinių studijų, studentai gali rinktis kitos srities gretutines studijas, informatikos, filosofijos ar kitus dalykus, gilinti verslumo, IT ir kitus gebėjimus.

Prof. J. Augutis pabrėžia, jog tarpdiscipliniškumas šiandien yra sugrįžimas į mokslo ištakas, nes pradžioje disciplinos nebuvo taip griežtai skirstomos, o skirstymą paskatino pramoniniai pokyčiai.

„Ši sistema egzistuoja jau ilgus amžius – dar viduramžiais laisvieji menai veikė kaip būdas augti, tobulėti, auklėtis.

Šiais laikais jie įgauna kitas formas, tačiau jų svarba, kaip nekeista, tik auga.

Galbūt paskutiniai pora šimtų metų, kai vystėsi pramonė, reikalaujanti specifinių, siaurų žinių, į pirmą vietą išstūmė gilinančias metodikas, tačiau dabar vėl atsiveria didžiuliai horizontai žmonių veiklai, laisvai raiškai.

Ir plataus išsilavinimo sistema darosi vis svarbesnė“, – pasakoja VDU rektorius.

Pašnekovas teigia, jog laisvųjų menų principai šiandien yra taikomi vis plačiau – net ir labai konservatyviose ugdymo įstaigose pamažu taikomi šios sistemos elementai, leidžiantys studentams patiems lanksčiau formuoti savo studijas, derinti skirtingas studijų kryptis.

Deja, kol kas dėl biurokratinių reikalavimų nėra galimybės universitete pilnai įgyvendinti artes liberales principų – tarkim, leidžiant studentams stoti ne į atskirą studijų programą, o į ženkliai platesnę programų grupę, pavyzdžiui, humanitarinius mokslus, ir tik paskui pasirinkti sau patinkantį dalyką.

Tarp didžiausių iššūkių – jaunimo mažėjimas

Antrąją rektoriaus kadenciją baigiantis prof. J. Augutis sako, kad darbe iššūkių netrūko ir vis dar netrūksta.

„Kaip aš juokauju, jei per vieną kadenciją nepavyksta visko padaryti, tai bendruomenė palieka antriems metams kurso kartoti.

Labai džiaugiuosi, kad universitetas yra užėmęs puikią kryptį, vystosi dinamiškai, tačiau iššūkių tikrai netrūko: tai ne tik universitetų jungimosi klausimai, bet ir visus palietusi pandemija, taip pat demografiniai pokyčiai, kurių neigiami padariniai reikšis ir toliau.

Studentų trūksta ne tik universitetui, bet ir visai Lietuvai.

Mokyklose trūksta mokytojų – todėl mums, kaip vienam pagrindinių mokytojų rengimo centrų, tai yra iššūkis, užpildyti tą poreikį“, – paaiškina rektorius, papildydamas, jog VDU deda dideles pastangas prikalbinti kuo daugiau geriausių moksleivių pasirinkti švietimą, tapti mokytojais.

Tam skirtas ir naujoviškas VDU Mokytojų rengimo centras, pasižymintis kokybiška ir šiuolaikiška infrastruktūra.

Rektorius pabrėžia, jog Lietuvoje jaunimo gretos traukiasi dar sparčiau, nei bendras visos šalies gyventojų skaičius.

Per paskutinius dešimtmečius gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,5 iki 2,8 milijono (apie 20 procentų), o jaunimo, abiturientų skaičius yra sumažėjęs dvigubai – nuo 65 iki 30 tūkstančių.

Todėl šiandien praktiškai visose srityse pradedamas jausti žmonių trūkumas – ypač turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Ne mažesniu iššūkiu universitetui, kaip ir visai Lietuvai, tapo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.

Ukraina nuo seno yra artimas VDU partneris – universitetas turi daugiausia sutarčių būtent su šios šalies aukštosiomis mokyklomis.

Siekiant ištiesti pagalbos ranką, Lietuvos ir Ukrainos prezidentūrų sumanymu VDU įsteigtas Ukrainos centras, kuriame teikiama ne tik humanitarinė pagalba nuo karo prieglobsčio ieškantiems ukrainiečiams, bet ir psichologinė parama, taip pat įvairūs meniniai ir moksliniai sumanymai, tokie kaip 2023 m. pavasarį surengta konferencija, skirta Ukrainos energetiniam saugumui ir teisingumo klausimams, remiantis prezidento V. Zelenskio Taikos formule.

Lapkričio viduryje VDU vyko kita konferencija, skirta Ukrainos aukštojo mokslo sistemai, jos prisitaikymui prie europinių reikalavimų – anot rektoriaus, VDU turi sukaupęs didelę patirtį šioje srityje.

VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą | J. Petronio nuotr.
VDU rektorius prof. J. Augutis: būtina saugoti universiteto išskirtinumą | J. Petronio nuotr.

VDU bendruomenė – nuostabiausia ne tik Lietuvoje

Paklaustas apie didžiausius universiteto pasiekimus ir privalumus, kurie labiausiai džiugina, prof. J. Augutis sako, jog tai – jo bendruomenė, jo žmonės, maloniai stebinantys kūrybiška sinergija, ypač kai po universitetų jungimosi VDU papildė Švietimo ir Žemės ūkio akademijos.

To dėka šiandien VDU gali būti laikomas klasikiniu universitetu, aprėpiančiu visas mokslo ir studijų kryptis, todėl čia atsiveria daugiau galimybių efektyviam bendradarbiavimui tarp skirtingų universiteto padalinių.

„VDU turi pačią nuostabiausią bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir plačiau.

Niekas manęs kitaip neįtikintų. Jie ir pradžiugino, ir nustebino savo atsparumu, atsidavimu universitetui, išradingumu, kūryba, mokslinėms galimybėms.

Prasiplėtus mūsų bendruomenei, atėjus kitų dviejų universitetų bendruomenėms, atsirado nauji, išskirtiniai projektai, kurie nebūtų įmanomi atskiruose universitetuose, pavyzdžiui – „Horizon Twinning“ projektas „Forest 4.0“, kuris yra skirtas dirbtinio proto technologijų panaudojimui miškų apskaitoje, rengime“, – sako prof. J. Augutis.

Stiprinant mokslą, universitete įsteigti nauji mokslinių tyrimų institutai: edukologijos, bioekonomikos, gamtos ir kitų sričių.

VDU taip pat vis glaudžiau bendradarbiauja ir su verslu, pavyzdžiui, bendruose projektuose su įmonėmis.

Rektorius pabrėžia, kad VDU atstovai rodo lyderystę įvairiose srityse – pavyzdžiui, dalyvaujant Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, kuris tapo vienu ryškiausių tokio tipo aljansų būtent nemaža dalimi dėl universiteto pastangų.

VDU sumanymu į šį aljansą buvo priimtas ir Ukrainos Mariupolio valstybinis universitetas, kurio pastatai buvo sugriauti kare ir dėl to teko persikelti į kitą miestą.

VDU rektorius Juozas Augutis | J. Petronio nuotr.
VDU rektorius Juozas Augutis | J. Petronio nuotr.

Ateities planuose – universiteto gerovės ir tarptautiškumo augimas

Aptardamas artimiausios ateities tikslus, prof. Juozas Augutis teigia, jog svarbiausiais prioritetais išlieka aukšta mokslo, studijų, bendruomenės gyvenimo kokybė, lygių galimybių ir lyčių lygybės politikos užtikrinimas, infrastruktūros tobulinimas.

„Ieškome galimybių senųjų bendrabučių atnaujinimui, galvojame ir apie naujų įsigijimą.

Turime svajonę VDU akademiniame miestelyje išplėtoti europinio lygio gamtos tyrimų centrą, tam yra visos prielaidos – yra Nemuno slėnis, puiki infrastruktūra, laboratorijos, minėta mokslininkų sinergija.

Daug vilčių siejame ir su „Transform4Europe“ aljansu – tai galimybė tapti europietišku universitetu dideliame aljanse, kurti studijas ir mokslą su kitais stipriais universitetais, atverti naujas galimybes tiek studentams, tiek mokslininkams, dar lengviau judėti be sienų po vienuolika Europos universitetų, per jų laboratorijas ir auditorijas.

Nepamirštame ir darbuotojų atlyginimų – galvojame, kad išlaikysime jų kilimą ir 2024-aisiais“, – pasakoja VDU rektorius.

VDU nuo pat atkūrimo yra vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje – šiandien kone 20 proc. jo bendruomenės sudaro užsieniečiai, jų skaičius kasmet auga.

Tolimesnėje ateityje, pasak prof. J. Augučio, universitetas turėtų ir toliau žengti tarptautiškumo kryptimi – ne tik kaip „Transform4Europe“ narys, bet ir toliau užmegzdamas bendradarbiavimą su viso pasaulio universitetais.

Pavyzdžiui, žadama Taivane įsteigti Lietuvos centrą, analogišką VDU jau dešimt metų veikiančiam Taivano centrui.

„Ateina laikas, kai kiekybė perauga į kokybę, nes tokių sutarčių jau turime su šimtais pasaulio institucijų. Artimai bendradarbiaujame su Ukraina, Rytų Azija, Korėja, Taivanu, Japonija.

Gali būti, kad mūsų sumanymu tokių aljansų arba universiteto filialų rasis ne tik Europoje, bet ir kitur pasaulyje – VDU galimai turės padalinius ar asocijuotas struktūras ir kituose pasaulio kraštuose“, – universiteto ateities viziją glaustai pristatė VDU rektorius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar
  2. VDU parodoje – apie šimtą universiteto metų ir jį kūrusias asmenybes
  3. Lietuvos universiteto šimtmečio proga – iškilmingo renginio stebėjimas tiesiogiai
  4. VDU prof. L. Mažyliui įteikė Garbės profesoriaus regalijas (nuotraukos)
  5. J. Augutis. Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą
  6. Greitu metu sulauksime mokyklų, kurios siūlys mokytis tik nuotoliniu būdu
  7. Svetlanai Aleksijevič – VDU Garbės daktaro vardas
  8. Nuo riterių kovų iki universitetų vadovų susitikimų – „Portalas“ atvėrė naujas bendravimo galimybes (video)
  9. Kijeve atidarytas Baltistikos centras
  10. Sumanaus kaimo projektai – kelias į pokyčius
  11. Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Marijušui Antonovičiui
  12. VDU plečia paramos Ukrainos žmonėms veiklas
  13. Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  14. VDU naujus mokslo metus pradėjo su didesne akademine bendruomene
  15. Tarptautinė komanda VDU rengs ugdymo programą gabiems vaikams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. nuomonė says:
    2 metai ago

    Mano nuomone, reikėtų prisiminti ir pagrindinius Vytauto Didžiojo Universiteto Kaune atkūrimo iniciatorius- Liuciją Baškauskaitę, Algirdą Antaną Avižienį, Gediminą Kostkevičių.

    Atsakyti
  2. politinė geografija says:
    2 metai ago

    Artimai bendradarbiaujame su Ukraina, Rytų Azija, Korėja, Taivanu, Japonija. O kas ta Rytų Azija? Tai juk ir yra čia minima Japonija, Korėja (kuri gi?) ir t.t.

    Atsakyti
  3. Algirdas says:
    2 metai ago

    O kaip su „Konstitucinės dvasios“ kūrėju, teisės keitėju į antiteisę, ponu Žalimu? Jis yra VDU auksinė vertybė? Gaila VDU atkūrėjams 1989 m. Jie tikrai tokių „dvasininkų“ Universete nenorėtų matyti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Siūloma griežtinti poveikio priemones vengiantiems mokėti alimentus

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
  • Maža automobilio rida ir spindinti išorė – dar ne viskas
  • Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas
  • Kada vaikui prireikia papildų?

Kiti Straipsniai

Grenlandija, Russello ledynas 2007

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys

Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

2026 02 13
Vasario 16-oji

Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų

2026 02 13
Lituanistika

Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

2026 02 13
Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas

Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą

2026 02 13
Kviečiama rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

Kviečiama rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

2026 02 12
„Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus

„Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus

2026 02 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • Deja apie A. Nemunaitis. Ar Europos parlamentas peržengė ribą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dūmų detektorius | dumudetektoriai.lt nuotr.

Gyventojams dovanojami dūmų detektoriai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai