Tęsiant bendrų Lietuvos ir Vokietijos naujos ilgalaikės infrastruktūros plėtros projektų vystymą Rukloje, pradedama projektuoti administracinių, gyvenamųjų, mokymo ir logistinio aprūpinimo infrastruktūra: „Aukštutinės Neries terasos“ projektas. Šiuo projektu bus sukurta karinė infrastruktūra, skirta pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
„Šiuo metu Lietuvoje vykdome esminį karinės infrastruktūros vystymą. Mūsų tikslas – sukurti visavertę infrastruktūrą, skirtą sąjungininkų pajėgoms ir Lietuvos kariams. Tai Lietuvos – kaip priimančiosios šalies įsipareigojimo dalis. Be to, infrastuktūros plėtra neatsiejama nuo Lietuvos kariuomenės kovinės galios didėjimo, efektyvesnio šalies saugumo užtikrinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Įgyvendinus šį projektą, čia planuojama priimti 3 tūkst. karių – 1 tūkst. brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos bataliono karių ir 2 tūkst. NATO sąjungininkų karių. Aukštutinėje Neries terasoje Rukloje bus pastatyta administracinė, gyvenamoji, logistinio aprūpimo infrastruktūra, taip pat sportui, mokymams ir treniruotėms skirtos erdvės, medicinos punktas, valgykla, laisvalaikio ir dvasinio ugdymo erdves. Taip pat bus sukurta ir visa būtina inžinerinė infrastruktūra, nutiesti keliai.
Šiuo metu pradedami „Aukštutinės Neries terasos“ projektavimo darbai, kuriuos atliks Turkijos įmonė „Denzay“. Projektavimo darbai kainuos apie 6 mln. eurų, šias išlaidas Lietuva perpus dalinsis su Vokietija. Statybos darbus planuojama atlikti 2025 – 2027 m., šiems darbams planuojama apie 300 mln. eurų. Projektas vykdomas per NATO paramos ir pirkimų agentūrą NSPA.
„Aukštutinės Neries terasa“ – ne vienintelis didelės apimties infrastruktūros projektas, vystomas Rukloje. Netoliese jau įpusėjo Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei skirtos nuolatinės logistinės paramos bazės statybos darbai. Ši bazė bus skirta sąjungininkų transporto ir technikos ir ginkluotės laikymui bei priežiūrai, atsargų sandėliavimui bei personalo darbo vietoms. Statybų darbai pradėti praėjusių metų rugpjūtį, planuojama pabaiga – 2025 metų kovą. Šis projektas finansuojamas Vokietijos, projektą vysto Vokietijos įmonė FEPS, subrangovai – 15 Lietuvos statybos įmonių. Projektas taip pat vykdomas per NATO paramos ir viešųjų pirkimų agentūrą NSPA.
Krašto apsaugos ministerija karinės infrastruktūros srityje didžiausią dėmesį skiria priimančiosios šalies infrastruktūrai, naujos karinės technikos ir amunicijos aptarnavimo, saugojimo infrastruktūrai bei karių tarnybos sąlygų gerinimo projektams.
Vykdomi infrastruktūros projektai teikia ir ekonominę naudą Lietuvai – daugiau nei 60 proc. infrastruktūros projektams skirtų lėšų lieka Lietuvoje, nes vystant infrastruktūrą – statant kareivines ir sandėlius, tiesiant kelius kariniuose poligonuose ir kariuomenės daliniuose, darbus dažnai atlieka Lietuvos įmonės.
