Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį lankėsi Rokantiškėse, Vilniaus rajone, kur apžiūrėjo baigiamą įrengti karinį miestelį. Pasak ministro, Krašto apsaugos ministerija naują kokybę Lietuvos kariuomenėje užtikrina ne tik pirkdama modernią ginkluotę, bet ir atliepdama karių poreikius kuriant naują infrastruktūrą.
„Į kariuomenės infrastruktūrą investuojame apie 13 proc. gynybos biudžeto. Palyginimui, iki 2020 metų šiai sričiai kasmet buvo skiriama vos 2 proc. Šiuo metu siekiame lanksčiai ir efektyviai apgyvendinti atvykstančius sąjungininkus, o taip pat – užtikrinti tinkamas tarnybos sąlygas Lietuvos kariams. Mes siekiame, kad karių tarnybos atlikimo vieta užtikrintų visus karių poreikius, nes tinkamai apgyvendintas ir turintis reikalingas treniravimosi sąlygas karys bus motyvuotas, aktyvus ir atsparus. Pagal šiuolaikinius kariuomenės standartus įrengti nauji kariniai miesteliai prisideda prie Lietuvos kariuomenės pajėgumų augimo“, – teigia ministras A. Anušauskas.
Šiuo metu Rokantiškėse pagrindiniai statybos darbai yra baigti, tęsiami vidaus patalpų bei lauko infrastruktūros įrengimo darbai. Miestelyje pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, o taip pat techninės paskirties pastatai: sandėliai, garažai, degalinė, plovyklos, technikos ir sandėliavimo stoginės, rikiuotės ir technikos aikštės, automobilių parkavimo aikštelės ir kita reikalinga infrastruktūra.
Planuojama, kad šis karinis miestelis bus pilnai įrengtas šių metų pabaigoje. Baigus darbus, į karinį miestelį įsikels Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai, kurie šiuo metu laikinai yra dislokuoti Marijampolėje.
Nauji kariniai miesteliai tai pat baigiami statyti Pajūrio miestelyje Šilalės rajone bei Šiauliuose. Trijų miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
Krašto apsaugos ministerijai šiemet pavyko įgyvendinti ir kitus Lietuvos kariuomenei svarbius infrastruktūros projektus. Pavyzdžiui, rekonstruotas Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono simuliacinių sistemų pastatas, įrengtas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sraigtasparnių angaras, stovyklos „Herkus-2“ aikštelė, Alytaus mažosios kareivinės, pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ remonto dirbtuvės.
„Per 2021-2023 metus iš viso užbaigta apie 30 infrastruktūros projektų: nuo infrastruktūros Lietuvos ir NATO šalių kariams iki V klasės sandėlių bei naujos ginkluotės ir technikos aptarnavimo infrastruktūros. Užbaigti projektai jau dabar užtikrina geresnes karių tarnybos sąlygas, geresnį naujos ginkluotės aptarnavimą, jos laikymo sąlygas, o inicijuoti nauji projektai jau per artimiausius kelerius metus leis užtikrinti amunicijos sandėliavimą, taip pat reikšmingai pagerins karinio rengimo sąlygas Lietuvos kariams ir lems tinkamų priimančiosios šalies sąlygų užtikrinimą į Lietuvą atvykstančioms iki brigados lygmens sustiprintoms NATO pajėgoms“, – sako ministras A. Anušauskas.
Karinės infrastruktūros vystymas – vienas svarbiausių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Karinė infrastruktūra Lietuvoje vystoma atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus: priimančiosios šalies paramai keliamus reikalavimus, tinkamų treniravimosi, apgyvendinimo ir tarnybos sąlygų kariams užtikrinimą bei tinkamų kariuomenės įsigyjamos technikos ir ginkluotės aptarnavimo bei laikymo, taip pat – amunicijos saugojimo sąlygų sukūrimą.
