Ketvirtadienis, 29 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Navys, M. Sėjunas. Rusijos nacionalinė vienybės diena – Lietuvos ir Lenkijos pergalės prieš Maskvą minėjimas

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2023-11-06 13:00:32
762
PERŽIŪROS
15
LDK karalius Algirdas prie Maskvos vartų | S. Ušinsko paveikslas

LDK karalius Algirdas prie Maskvos vartų | S. Ušinsko paveikslas

Rusija švenčia Nacionalinės vienybės dieną. Ši šventė Maskvos renginių sąraše – antra pagal reikšmę po gegužės 9-osios iškilmių. Šia proga Putino bendražygis, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas prakalbo apie istorinę Rusijos suvereniteto apsaugos reikšmę ilgalaikiame konflikte su Vakarais. Tiksliau – Lietuva ir Lenkija.

Patruševas pabrėžia, jog Europa (Lietuva ir Lenkija) nuo seno norėjo sunaikinti Rusijos valstybę, o tai pasireiškė bandymais „politinėmis intrigomis, ekonominiu pavergimu ir tiesiogine agresija“.

Rusijos saugumo tarnybų „guru“ teigia, kad agresijoje prieš Rusiją dalyvavo beveik visa Europa – nuo vokiečių riterių iki nacių XX amžiuje.

Būtent todėl Kremliaus karinės ir „saugumo” ideologijos vadeiva nemirksinčiomis išverstomis akimis tauzyja, jog Vakarų rusofobiški ideologai kuria schemas, kaip parklupdyti Rusiją ant kelių.

Nesiplėsime analizėje, tačiau konstatuojame, jog Kremliaus ideologai „įstrigę” laike, tai jiems trukdo suvokti bei priimti realybę ir eiti pirmyn.

Patruševui priminsime keletą „nereikšmingų istorinių smulkmenų“:

Maskva 14-15 amžiuje buvo valdoma tiesiogiai LDK; Vytauto duktė Sofija ištekėjo už Dmitrijaus Doniečio sūnaus ir tapo ilgiausiai Rusiją (de facto) valdžiusia cariene (konkurentas – Putinas);

Sofija Vytautaitė po vyro Vasilijaus I-ojo mirties 1425 m. paskelbė, jog Maskvos kunigaikštystė pavaldi Vytautui Didžiajam, o Maskvos bajorai prisiekė Lietuvos valdovui ištikimybę.

Ne pirmi metai laukiame, kuomet kartografai „prikabins“ politiškai bereikšmę Maskolijos provinciją prie LDK valdytų teritorijų.

Paprasta kaip trys kapeikos tiesa, kurią net rusai supranta, yra ta, kad ir Patruševas, ir Putinas, ir kiti driskių ideologai kompleksuoja dėl Maskolijoje įvykusio Minino ir Požarskio sukilimo.

Nes sukilta ir maištauta ne prieš ką kitą, o Lietuvos-Lenkijos kariuomenę, šeimininkavusią Maskvoje.

Rusų pergalė prieš ATR pajėgas yra taip pat ir faktas, kad Kremlius – priešingai mitams ir legendoms – jau buvo okupuotas, o pati Maskva nėra neliečiama ir neužimama.

Rusų strategams labai nemalonu prisiminti laikmetį, kuomet ATR karvedys Karolis Katkevičius su kariauna vyko išlaisvinti Kremliuje apsuptos lietuvių-lenkų įgulos.

Maskva ne kartą ir ne du buvo valdoma iš Vilniaus tiesiogiai ar kaip Lietuvos protektoratas.

Šie istoriniai faktai Kremliui yra be galo skausmingi, todėl Maskvos strategai nuolat skleidžia legendas apie LDK kunigaikštį Algirdą, kalaviju daužiusį Maskvos sienas, bet esą pačios jos pilies taip ir neužėmusį bei nesudeginusį.

Jei jau būt tiksliems, tai mūsų valdovas Algirdas Maskvos nesudegino, nes… nematė reikalo.

Nusižeminę ir atgailaujantys bojarinai du kartus puolė prieš jį ant žemės bučiuodami jam kojas ir prašydami jų, netikėlių, pasigailėti.

Toli provincijos tamsoje skendinti gyvenvietė nekėlė realios grėsmės, o jos tamsūs žmonės ir tada, ir dabar buvo laikomi barbarais. Maskolija buvo, yra ir liks provincija. Lietuvos ar kito politinio darinio.

Tai tiek tų reikalų ir tiek tos Rusijos vienybės dienos. Iš tiesų reiktų sakyti – mūsų pergalės prieš Maskvą dienos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos gėdos diena
  2. A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?
  3. A. Navys, M. Sėjūnas. Nuolaidžiaudami rusakalbiams, leidžiame jiems Lietuvoje jaustis kaip – Rusijoje
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  5. A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuva – brangi
  6. M. Sėjūnas, A. Navys. Tikriausiai sapnuojame?
  7. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiškojo fašizmo ištakos (II)
  8. A. Navys. M. Sėjūnas. Ką auginame savo užantyje?
  9. A. Navys, M. Sėjunas. Mums, vakarams, reikia Karolio Katkevičiaus
  10. Č. Iškauskas. Tautos vienybės diena – paprasto putinizmo išraiška
  11. A. Navys, M. Sėjūnas. Kam jie „parsidavė“?
  12. A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  13. A. Navys, M. Sėjūnas. Šriodingerio brigada
  14. A. Navys, M. Sėjūnas. Mokytojų streikas
  15. A. Navys, M. Sėjūnas. Blogi žmonės

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Bartas says:
    prieš 3 metai

    Nebuvau Masvoje, bet girdėjau, kad yra gatvė Arbato pavadinimu. Tik nereikia , kai kam, jaudintis. Toje gatvėje lietuviai su lenkais gėrė arbatą. Kaip paprasta.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      prieš 8 mėnesiai

      „Arbatas“ kilęs iš arabų „rabaḍ“ – priemiestis, per tiurkišką tarpininkavimą patekęs į Maskvos vietovardžių sistemą Aukso ordos laikotarpiu. Galėtumėte bent pasidomėti, savęs nestatęs pajuokai.

      Atsakyti
  2. Paaiškinkite moterai says:
    prieš 3 metai

    Lenkų tyrėjai pasakoja apie ypatingą radinį: išskirtinėje Vilniaus vietoje atkasti karių palaikai
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lenku-tyrejai-pasakoja-apie-ypatinga-radini-isskirtineje-vilniaus-vietoje-atkasti-kariu-palaikai-56-2139776?utm_medium=copied

    „Lenkijos tautos istorinės atminties instituto (IPN) Paieškų ir identifikacijos biuro darbuotojai Vilniaus Kalvarijose atrado 9 lenkų karių palaikus. Jie žuvo 1944 m. mūšyje su vokiečiais prie Vilniaus esančiuose Kriaučiūnuose,
    O kodėl lenkai Lietuvos žemėje su vokiečiais kariavo, jei Lietuva buvo pasirašiusi su vokiečiais sutartį? Net jeigu jų vadai nepripažino Vilniaus Lietuvai, galėjo ir patys sutartimi pasinaudoti, kad šie kariai gyvi liktų, kad galėtų Lenkijos žemę laisvinti!

    Atsakyti
    • kaip paaiškinti? says:
      prieš 3 metai

      Jei neklystu, netoli Vilniaus yra paminklų Armijai Krajovai, kuri bandė okupuoti Lietuvos sostinę Vilnių?

      Atsakyti
    • GINTARAS says:
      prieš 8 mėnesiai

      Lenkų Armija krajova Lenkijoje kovojo garbingai prieš vokiečių nacius, tačiau lenkai Lietuvoje kovojo ne prieš vokiečius, o prieš taikius lietuvių gyventojus. Labai gerai prisimenu skaitytą straipsnį ,,Lietuvos aide’’, kur buvo aprašomi Arminos krajovos .nusikaltimai. O faktai kalba, jog būtent ši lenkų organizacija nužudė 300 lietuvius ir ne mūšių lauke, o tiesiog piktybiškai įsiveržę į namus. Buvo šaltakraujiškai žudoma lietuvių ištisos šeimos, nesidrovėta nužudyti net kūdikius (!)

      Atsakyti
  3. Petras says:
    prieš 3 metai

    Na, ir ko norėti iš KGB papulkininkio, kuris baigęs KGB aukštąją mokyklą, buvo paskirtas į Rytų Vokietijos miestą Drezdeną ne operatyviniam darbui, o Vokietijos – TSRS draugystės namų direktoriumi (?!). Ten dirbdamas jis buvo atsakingas už kontaktus su VDR Stasi (Rytų Vokietijos saugumo tarnyba) darbuotojais ir, kaip pasakojo buvę KGB bendradarbiai, užsiiminėjo bizniu – pirkdavo audio – video aparatūrą ir gabendavo ją į Tarybų Sąjungą.

    Atsakyti
  4. Klaustukas says:
    prieš 3 metai

    ” Maskva ne kartą ir ne du buvo valdoma iš Vilniaus tiesiogiai ar kaip Lietuvos protektoratas. ” Ne daug trūksta, jog mus aplenks ukrainiečiai , jie jau vos ne metus sėkmingai tęsia puolimą- ar ne laikas Lietuvai į Maskvą siųsti savo kariuomenę ? Apie tai čia rašoma ? O ir lenkai nori valdyti Rusiją – nepavėluosim ?

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      prieš 8 mėnesiai

      Nepavėluosi. Gali pulti Masvą kad ir šiandien.

      Atsakyti
  5. galia says:
    prieš 3 metai

    1382 metuose (ir iki 1795 m.) Lietuvos istorija buvo.
    Po.. Jekaterinos “ukazu” nutylima,
    kaip ir – “Первая мировая война и судьбы европейской цивилизации”
    dabar lenkiama.
    Bet… po mauzoliejumi nuo tada 2000 Lietuvos kariuomenes – Maskvos gynime –
    nuo totoriu gynusio kario nei vieno (lietuvio) rusai visgi nebraukia… Guli palaidoti
    nuo 1382 IX

    Atsakyti
  6. Mikas says:
    prieš 3 metai

    Be abejonės Algirdo laikais Maskva buvo provincinėje Lietuvos priklausomybėje, bet varžėsi su Tvere dėl svarbos, todėl Algirdas tik nužygiuodavo į Maskvą juos “paauklėti” ir užsitikrinti jų tolesnį paklusnumą Lietuvai bei perspėdamas Maskvą nepuoselėti vilčių dėl Tverės pajungimo savo įtakai.
    Tai matyti ir iš to, kad 1382 metais Algirdaičiai Maskvą gynė nuo totorių ir kovodami dėl jos kaip savos provincijos žuvo. Tą Maskvos priklausomumo nuo Lietuvos ryšį pratęsė Vytautas išleisdamas savo dukrą už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I-ojo.

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    prieš 2 metai

    Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Patogupirkti.lt) 55 p. žemėlapyje yra parodytas apskritas Vyčio sūnų karalystės žemėlapis. Jo centre Palangos Birutės kalno koplyčioje stovi įrėmintas kultūrinio paveldo rangą turintis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vitražas. Tverė, gi, dėl kurios buvo varžomasi, stovi ant apskritimo ribos. Už jos plyti Orša. Norėčiau paklausti, todėl, Palangos miesto Merą: “Kodėl, nors Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė prie Seimo dr. Dalia Urbanavičienė su įgaliotine Palangos miestui Diana Kanclere ne kartą kreipėsi, vitražas nėra atviras Palangos miesto visuomenei? Vyriausio šalies ginkluotųjų pajėgų vado Gitano Nausėdos žmona p. Diana Nausėdienė, “Birutiečių draugijos” globėja, manau, irgi rimtai galėtų tuo pasidomėti.

    Atsakyti
  8. Priežastis says:
    prieš 2 metai

    Dabartinio vis stiprėjančio Ukrainos bombardavimo tikslas – kuo greičiau priversti Ukrainą pasiduoti. Kuo ilgiau „ukropai spyriosis”, tuo smarkiau nukentės jų miestai, infrastruktūra, tuo daugiau žmonių žus.
    Įrodymu, jog Kremlius pasirengęs vis žiauriau Ukrainą naikinti, turėtų tarnauti ir tai, kad
    caras paskelbė itin galingą mobilizaciją (~163.000 šauktinių). Įtariama, kad juos panaudos ?rudeninėms „Zapad” pratyboms palei UA bei mūsų sienas – kad kuo galingesnis atrodytų.

    Atsakyti
  9. +++ says:
    prieš 2 metai

    Apgailėtinas paniekinantis tonas. Padorūs žmonės net kalbėdami apie savo priešus lieka padorūs. O Vytautas, su visa pagarba, lietuvius pavertė baudžiauninkais. Ir LDK, deja, lietuvius vertė slavais.

    Atsakyti
  10. Skalvis says:
    prieš 8 mėnesiai

    Šitas „straipsnis“ nėra analizė, o emocinis šūkaliojimas, kuriame įžeidimai pakeičia argumentus, o istorija naudojama kaip dekoracija. Taip, Nacionalinės vienybės diena Rusijoje siejama su 1612 metų įvykiu, kai buvo išstumta Lenkijos ir Lietuvos įgula iš Kremliaus, taip, Algirdas žygiavo į Maskvą, taip, Sofija Vytautaitė buvo Vytauto dukra ir Maskvos valdovo žmona, tačiau nuo šitų faktų autorius peršoka į grynas fantazijas, teigdamas, kad XIV–XV amžiuje Maskva esą buvo tiesiogiai valdoma LDK, kad ji buvusi Lietuvos protektoratas, kad Maskvos bajorai prisiekė Vytautui ir kad Maskva ne kartą valdoma iš Vilniaus, nes tai ne interpretacija, o netiesa, kuriai tekste neduodama jokių šaltinių ir kurios istorinis pagrindas neegzistuoja. Kai realybė nepatogi, ji užkaišoma pasaka, pavyzdžiui, kad Algirdas Maskvos nesudegino ne todėl, kad nepavyko jos paimti, o todėl, kad „nematė reikalo“, ir tai yra klasikinė propagandinė logika, kai faktinis ribotumas pervadinamas didybe. Pabaiga, kur Maskva vadinama provincija, o žmonės barbarais, yra ne patriotizmas, o šovinistinė panieka, kuri kompromituoja autorių ir suteikia priešininkui lengviausią atsaką, kad čia kalba ne istorija, o pagieža. Verdiktas paprastas, tekste yra keli realūs istoriniai epizodai, bet jie panaudojami kaip kabliukas, kad būtų prakištas melagingas naratyvas ir pasimėgauta pačia nuostata, o ne tiesa.

    Atsakyti
    • Kuršis says:
      prieš 8 mėnesiai

      Bravo

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • AAA apie Ar Lietuvoje dar mokame susikalbėti?
  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europos jaunieji ūkininkai reikalauja permainų: Lietuvos atstovai įteikė rezoliuciją
  • Spalio 29-osios horoskopas: geram susitarimui reikia daugiau nei pažado
  • Lietuva skirs humanitarinę pagalbą Ukrainai iš medicinos rezervo
  • Pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams siūloma išlaikyti mažesnę kainą

Kiti Straipsniai

Vyresnio amžiaus pirkėjas kalbasi su sutrikusia pardavėja prie parduotuvės prekystalio.

S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos

2026 10 28
Policijos pareigūnai ir „Antifa“ vėliava 2014 m. gegužės 1-osios demonstracijoje Berlyne

Tautos forumas ragina ištirti „Antifa“ veiklą Lietuvoje ir uždrausti smurtines grupuotes

2026 10 28
Koliažas: Lietuvos kapinės rudenį ir „Telia“ biuro pastatas.

Lapkričio 2-osios draugija kaltina „Telia“ ištrynus kapinių archyvą

2026 10 28
Prof. Kazimieras Župerka knygos „Būk narsus, brolau“ pristatyme Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje

Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“

2026 10 27
Žemės rutulys tarp karo nuniokoto miesto ir balto taikos balandžio

K. Urba. Karai blogai – be taikos negerai

2026 10 27
Berniukas prie Šventos pilkapyno 2 šventosios ugnies aukuro

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Po šimtmečių pertraukos Lietuvoje vėl pilami pilkapiai – gimsta Šventos pilkapynas 2

2026 10 26
Julius Sabatauskas

Seimo nariai kreipėsi į etikos sargus dėl vilkinamo referendumo šeimos klausimu svarstymo

2026 10 26
Religijų simboliai ir teisingumo svarstyklės Lietuvos Seimo posėdžių salės fone – simbolinė iliustracija

Seime bus svarstomos religinių bendrijų valstybės pripažinimo bėdos (tiesioginė transliacija)

2026 10 26
Salomėja Mikolajevičienė laiko medaus korį prie avilio

Kodėl vienas medus beveik baltas, o kitas – tamsus kaip kava?

2026 10 26
Piliečiai su referendumo parašų lapais prie vos pravertų durų, už kurių matyti Lietuvos Respublikos Konstitucija

J. Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

2026 10 25

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • AAA apie Ar Lietuvoje dar mokame susikalbėti?
  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
Kitas straipsnis
Įvažiavimas į Neringą

Sumažėjo rinkliava važiuojantiems į Neringą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai