Internete verda aštrios diskusijos. Vytautas Sinica pavadino Antaną Kandrotą-Celofaną antrosios Lietuvos atstovu. „Antrosios Lietuvos“ partijos iniciatorė Nida Vasiliauskaitė tai pavadino niekšybe. Nesą nieko bendro tarp Celofano ir antrosios Lietuvos. Tad kiek gi yra Lietuvų ir kas jas sudaro?
Lietuvos vizijų takoskyra nėra tik šiandienos reiškinys. Mažų mažiausiai jis siekia XIX–XX a. sandūrą, kai išsiskyrė istorinė ir tautinė Lietuva.
Pirmajai atstovavo sulenkėjusi bajorija, antrajai – tautiška inteligentija. Liaudis šiuo klausimu pasidalijo, nors didesnė jos dalis linko į antrąją pusę.
Atkūrus Lietuvą tautiniais pagrindais vėl radosi takoskyra. Tautininkai ir dalis krikdemų siekė išlaikyti tautinę Lietuvą, dauguma liaudininkų ir socdemai puoselėjo pilietinės-teritorinės Lietuvos projektą. Trečiąsyk išsiskyrė sovietų ir partizanų, vėliau – taikiosios rezistencijos Lietuvos.
Šiandien skirties liniją tarp skirtingų Lietuvų kiekvienas brėžia ten, kur tik išmano.
N. Vasiliauskaitė, kiek įmanoma suprasti iš jos retorikos, mato skirtį tarp priimančiųjų sprendimus ir nuo tų sprendimų nušalintųjų.
Šiuo atveju antroji Lietuva sudarytų absoliučią daugumą Lietuvos Respublikos piliečių. Bet ar viskas taip paprasta?
Ar tikrai priimantys sprendimus ir nuo jų nušalintieji vadovaujasi vieningomis vizijomis? Kita vertus, ar nėra besidengiančių segmentų iš to, kas vadinama pirmąja ir antrąja Lietuva?
Šiuolaikinės Lietuvos skirstymas į pirmąją ir antrąją, mažų mažiausiai, siekia prezidento rinkimus, kuriuose Rolandas Paksas įveikė Valdą Adamkų. Labai supaprastintai ši skirties linija brėžta tarp elito ir liaudies.
Dar labiau supaprastintai – tarp provakarietiškų ir prorusiškų elementų. O labiausiai supaprastintai – tarp patriotų ir priešiškos valstybės agentų.
Nors R. Pakso pusėje buvo ir žymūs Lietuvos laisvės gynėjai, pradedant Antanu Terlecku, baigiant Petru Gražuliu.
Jei kalbėsime apie skirtį tarp elito ir liaudies, pirmiausiai teks apsibrėžti, kas yra elitas? Jei tai – tie, kurie sprendžia tautos ir šalies likimą, tai skirtis bus vienur, jei tai – išsilavinusi ir mąstanti visuomenės dalis, skirtis bus visiškai kitur.
Galima ir šiandien beveik vyraujanti apibrėžtis yra ir tokia, kad elitas – tai tie, kuriems gyvenime pasisekė, kurie – gal ne visada dorais būdais – pasiekė turtų ir įtakos.
Daugelį metų kalbantis su įvairių visuomenės segmentų atstovais kyla įspūdis, kad N. Vasiliauskaitės antroji Lietuva, kuri nušalinta nuo sprendimų, bet yra mąstanti ir galinti balsuoti už filosofės partiją, gyvuoja tik jos gražiose ir šviesiose mintyse.
Tarp nušalintųjų mąstantieji sudaro vertybiškai gerbtiną, bet kiekybiškai – apgailėtiną mažumą. Dauguma visuomenės narių galvoja tik apie duoną ir žaidimus. Jie norėtų, kad valstybė jiems duotų, o patys iš jos nusiteikę tik imti. Politika Platono prasme jiems svetima.
Ne taip seniai antrajai Lietuvai bandė atstovauti Pranciškus Šliužas, siekęs, kad visi Lietuvos piliečiai būtų labiau įgalinti prieiti prie esminių visai šaliai sprendimų. Kas tuomet buvo antroji Lietuva – saujelė aktyvistų, šaltyje ir drėgmėje rinkę parašus referendumui dėl pilietinių teisių išplėtimo, ar tie, kurie, patvirtinus referendumą, patingėjo pakelti savo aptukusias sėdynes ir nueiti iki balsadėžių?
Simboliška, jog N. Vasiliauskaitei prabilus apie antrąją Lietuvą jos Feisbuko sienoje suskubo reikštis vata, kalbanti, jog Ukraina grumiasi JAV imperiniame kare prieš Rusiją.
Kuri čia Lietuva – pirmoji ar antroji? O gal nei viena, nei kita? Tada reiktų kalbėti apie trečiąją, o gal ir ketvirtąją Lietuvą.
Akivaizdu, jog daugeliui inteligentų nėra pakeliui su žmonėmis, galvojančiais kategorijomis „valgyti, miegoti“. Jie verčiau save priskirs pirmajai Lietuvai, elitui ir politinei klasei, nors su valdančiąja sistema čia nėra nieko bendro.
Savo ruožtu tarp norinčių valgyti taip pat gali būti ir esama žmonių, kuriems esama sistema šį poreikį užtikrina, ir tokių, kurie jaučiasi nuskriausti.
Pagaliau nuskriaustuosius galima skirstyti į tuos, kuriems priimtina Kovo 11-osios Lietuva, kurie norėtų LSSR, ir kuriems tiesiog „dzin“.
Vienąsyk prabilus apie skirtingas ir susipriešinusias Lietuvas atveriama Pandoros skrynia. Paaiškėja, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galiausiai gali turėti savo Lietuvą. Visgi, jei kalbėsime apie apčiuopiamiausią skirtį – tarp elito ir liaudies – N. Vasiliauskaitė nėra ir nebus antrosios Lietuvos lyderė.
Šarikovams bet kokie inteligencijos požymiai kelia alergiją. Jų lyderiai, geriausiu atveju, Vilija Blinkevičiūtė ar Ramūnas Karbauskis, blogiausiu – Celofanas ar Erika Švenčionienė.
Kalbėti apie laisvę, tautiškumą, dorybes ar kitas teorines koncepcijas su šarikovais nėra jokios prasmės. Jiems reikia sakyti: ateisime į valdžią, duosime pinigų. Mažinsime mokesčius ir didinsime išmokas.
Iš ko mokėsime išmokas? Atimsime iš „buržujų“. O kas tie „buržujai“? Čia jau priklauso nuo auditorijos. Proletarui „buržujus“ gali būti verslininkas, o verslininkui – valstybės tarnautojas.
Žaliaisiais pasivadinusi partija, žadanti grąžinti sadistinį kailių verslą, irgi apeliuoja į tuos, kurie nori valgyti.
Ar yra išeitis? Yra, tik palaipsnė.
Pirmiausiai sutelkti vertybiškai mąstančią inteligentiją, nes tai – stabiliausias ir patikimiausias elektoratas. O tada jau galvoti, kaip motyvuoti norinčius valgyti. Pradėti nuo mažumos, tada eiti į daugumą. Tai – ne vieno dešimtmečio darbas.
Tiek pirmoji, tiek antroji Lietuva yra segmentuotos. Ne visi pirmosios atstovai remia sistemą, kaip ir ne visi antrosios atstovai – vatnikai.
Pastarieji apskritai nėra Lietuva.
Metas tai pasakyti aiškiai ir principingai. Su kitais galima kalbėtis.
Autorius yra politologas
Sunku klausytis čia minimos Nidos. Kartais pradedu, bet visada neužbaigiu.
M.Kundrotai, ar moki vinį įkalti į sieną ? O kokią teisę turi inteligentai – baltos rankelės uždrausti verslus? Pamenu Chruščiovo laikais neleido kaimo žmogui turėti dvi karves ir veršelį prie jų ,neleido auginti nutrijų ,daugiau nei dvi kiaules. Bolševikai bijojo kad darbštus žmogus nepralobtų. Siekė ,kad visi būtų varguoliai ,išskyrus komunistinės viršūnėlės. Jie jau sau buvo susikūrę komunizmą,tik kitiems ,gink dieve, neleido . Tai uždraudėte brangiakailių žvėrelių auginimą ,tai kada uždrausite auginti triušius? Daug kvailių Lietuva dar turi. Netoli nužygiavome nuo bolševizmo.
Oi, kaip sujudo pilvažmogiai dėl kailiukų verslo 🙂 O juk esmę suprasti gali net runkelis. Kailiniai žvėreliai žudomi tik dėl kelių poniučių tuštybės ir tų, kurie iš tos tuštybės pelnosi. Amoralu.
Atpažinti žydišką natūrą nesunku. Tik va kuriuos žvėrelius tamsta kramsnojate jei nežudote ? Žuvis, driežus, varles? O Sibire iš kokių žvėrelių kailinius nešioja? O ant moteriškų žieminių paltų kieno kailiukus prisiuva vietoj apykaklės? Nevaidinkit mielaširdingų ir humaniškų. Kurių gyvūnų mėsytę kramsnojate ,besmegeniai???
Spėju, rašytojas gerai moka lotynų kalbą: besidengiančių segmentų, yra segmentuotos, visuomenės segmentų atstovais. O lietuvių kaip?
Autoriaus tikėjimas irgi ne toks jau gailestingas, tai figmedį kokį prakeikia, tai va vėl: „Dvasios ėmė prašytis: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“ Jėzus leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, ūmai metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė ežere.“. Du tūkstančiu, bro! Du tūkstančiu kiaulių, nei daugiau, nei mažiau.
Ir viskas tik kaip vaizdinė priemonė ne kokių gabumų mokiniams. Va kur negailėta išsilavinimui.
,,Kalbėti apie laisvę, tautiškumą, dorybes ar kitas teorines koncepcijas su šarikovais nėra jokios prasmės“- štai čia užuomina apie du pagrindinius sociumo segmentus, mano nuomone. Konkrečiau – Markas Pasio (Mark Passio), anksčiau buvęs pastoriumi šėtono bažnyčioje, o dabar atsivertęs ir pasišventęs taisyti pasaulį, maždaug taip yra pasakęs apie satanizmą: ,,Satanistinės apeigos – feikas iš Holivudo su tikslu įdiegti klaidingą supratimą apie satanizmą, tam, kad tikras satanizmas būtų paslėptas. Tikras satanizmas visada tarp mūsų, jis žymiai sudėtingesnis ir piktesnis. Jo esmė – priešinimasis natūraliai tvarkai, kuri yra nustatyta Universalaus Moralės Dėsnio ir kuriuo vadovaujasi tie individai, kurie apdovanoti pilnaverčiu intelektu ir laisva valia. Satanistų tikrasis dievas – ne raguotasis. Ego garbinimas – štai ką jie laiko dievu.
Moralinis reliatyvizmas – tai satanizmas. Tai neturėjimas tvirtų, nekintamų moralės normų, jos kinta priklausomai nuo aplinkybių,moralė – proto konstruktas, jokių objektyvių moralės standartų. Rojaus alegorijoje nuskinti vaisių nuo gėrio – blogio pažinimo medžio reiškia pačiam tapti gėrio – blogio arbitru, čia ir prasidėjo moralinis reliatyvizmas.
Egoistinis mąstymas – pagrindinis satanizmo bruožas.
Savo pasirinkimuose niekada neužduoda klausimo, kuris pasirinkimas yra moraliai korektiškas, renkasi tai, kas patogu.
Siauras interesų ratas,rūpinimasis tik savimi ir artimaisiais.
Matymas žmogaus – kaip aukščiausios būtybės Visatoje.
Malonumo geidimas čia ir dabar, nepriklausomai, kokios bus ilgalaikės pasekmės.
Išlikimas – svarbiausias įstatymas, toks visada bus aukštesnis už moralę. Pasaulis, kuriame šuo ėda šunį“.
Mano manymu yra dvi Lietuvos: vieni kuri pasitiki žiniasklaida ir mąsto jos naratyvais ir kiti. Va ir dvi Lietuvos!
Ne žiniasklaida, o dezinfosklaida.
Kas tas naratyvas, iš kur ištraukei? Taip vadinama laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra ne žiniasklaida, o tik verslas, skleidžiantis bet ką už gerus pinigus. Negali būti, kad tie, kurie pasitiki šiuo verslu, dar ir mąsto, kaip kad teigi.
Regėjome ( oi ryškiai ) kažkelintą Lietuvą Garliavos patvorio budėtojų pavidalu , gal 2011? Tada išgarsėjo Neringa teisininkė . Dabar turime Nidą filosofę , vėl su numeruota Lietuva . Po penkių metų gal iškils kokia Juodkrantė 🙂 , gal atras dar vieną Lietuvą ?Ir vėl pareklamuos Kuršių pusiasalį .
Labai blaivus požiūris, bet ar tinkamas Tautininkų partijos nariui? 🙂
nėra tokios partijos
P Kundrotui derėtų susivokti mokestiniuose reikaluose. Lietuva nėra Kuodžio ”gyvulių ūkis”, o banginių, ryklių ir šamų veisykla, kuri ryja ”Ikanomikos” planktoną – smulkų ir vidutinį verslą. Norint tenkinti teisėtus Mokytojų reikalavimus, būtina apmokestinti karbauskinius ”melejardus”, prispinigavusius biudžetinių milijonų igničius ir šešis plėšikaujančius prekybos tinklus. Gi P Kundrotas juos ”stoguoja” dangsto. Tikėkime, kad dėl neišmanymo…
– Karališkai Lietuvai nedera lipdukas respublika. Kai carienė Jekaterina okupavo LDK ir ištrynė iš žemėlapio, vadovaujantis 1918 vasario 16 akto tekstu turėjo būti atstatinėjama bei atstatyta LDK ir 1990 kovo 11 akto tekstu vadovaujantis dar kartą atstatinėjama bei atstatyta LDK jau dabar, kai signatarų abiejuose tekstuose (apibūdinant tikslą) net nebuvo žodžio respublika.
– Kas priklijavo karališkai Lietuvai respubliką?
– Okupantams ruskiams naudingi politikai – Lietuvos priešai.
– Jei būtų buvusi atkurta LDK, nebūtų įvykusi agresija prieš LDK Ukrainą 2014.
• Vytautas Radžvilas. Apie nutraukta TS-LKD „demokratijos šventę“ ir užkardytą maištą laive
– propatria.lt/2023/10/vytautas-radzvilas-apie-nutraukta-ts.html
(Delfi: „demokratijos šventė jau atšvęsta premjerė: vadovybė mano sprendimą sužinojo šiandien”)
Regina MUSNECKIENĖ: Kaip ištrinamas lietuvio darbštumo genas
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/regina-musneckiene-kaip-istrinamas-lietuvio-darbstumo-genas/