Įgyvendinant 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą ir siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos kibernetinį saugumą ir gynybą, Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomai esminei kibernetinio saugumo politikos peržiūrai. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino KAM pasiūlytą 2023-2030 metų Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą.
„Siekiant spręsti kibernetinio saugumo srityje kylančias problemas mūsų šalyje, pirmiausia planuojame iš esmės peržiūrėti nacionalinės kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, į kibernetinio saugumo valdymą ir užtikrinimą įtraukiant vis daugiau institucijų. Taip pat tikimės, kad nauja organizacinių ir techninių reikalavimų formavimo sistema sudarys prielaidas didesniam kibernetinio saugumo integravimui į kasdienę organizacijų veiklą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Suvokdami vis labiau skaitmenizuoto pasaulio iššūkius ir su tuo susijusias rizikas, neturime prabangos tik reaguoti į kibernetinio saugumo spragas įvykus incidentams, kurių žala valstybei ir visuomenei gali būti milžiniška. Grėsmių prevencija ir atsparumo joms ugdymas turėtų būti nuolatinio institucijų ir organizacijų dėmesio sritimi. Vyriausybės patvirtinta programa yra svarbi kaip sisteminė priemonė, kuria remdamiesi galėsime geriau apsaugoti kritinę infrastruktūrą, kelti būtinąsias kibernetinės saugos kompetencijas institucijose ir įstaigose, o taip pat prisidėti prie geresnio šių grėsmių supratimo visuomenėje“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Patvirtintoje programoje yra įvardijama viena pagrindinių problemų kibernetinio saugumo srityje – pasikeitęs kibernetinių grėsmių pobūdis ir nuolat augantis jų mastas. Pažymima, kad kibernetinės atakos nuolat sudėtingėja, joms rengiamasi iš anksto, be to, nusikalstamas veikas vykdantys asmenys veikia ne pavieniui, o gerai organizuotose grupėse, didėja jų sukeliamos žalos dydis.
Todėl naujoje programoje daug dėmesio skiriama elektroninių nusikaltimų tyrimo infrastruktūros atnaujinimui, naujų tyrimo būdų įdiegimui, elektroninių nusikaltimų tyrėjų kompetencijų didinimui, kas tikimasi sudarys sąlygas greičiau ir kokybiškiau ištirti nusikalstamas veikas. Išskirta būtinybė didinti visuomenės, ir ypač, atskirų, labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių narių, žinių kibernetinio saugumo srityje lygį, suteikiant jiems bazinių kibernetinio saugumo žinių, kibernetinės higienos praktikos įgūdžių, tokių kaip atnaujinimų įdiegimas, sudėtingų slaptažodžių naudojimas, atsarginių kopijų darymas, kas padėtų išvengti jiems kibernetinių atakų ir jų sukeliamos žalos.
Taip pat numatoma, kad vystomos kibernetinio atsparumo priemonės, tokios kaip organizacinių struktūrų nustatymas, vienodų standartų diegimas viešojo sektoriaus įstaigose, darbuotojų švietimas ir mokymai, padidins viešojo sektoriaus įstaigų kibernetinį atsparumą bei sudarys galimybę organizacijoms tobulinti saugumo ir incidentų valdymą.
Nacionalinei kibernetinio saugumo plėtros programai įgyvendinti numatyta 52 318 tūkst. eurų, iš kurių didžiausia dalis – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos – 40 150 tūkst. eurų.