Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, įsigijo tris Lietuvos kultūros istorijai ypač reikšmingas XVI ir XIX a. spausdintines knygas ir XVIII a. graviūrą.
Įsigyta XVI a. knyga – tai Švedijos istoriko, kartografo ir katalikų arkivyskupo Olauso Magnuso (1490–1557/1558) istorinis veikalas „Historia de gentibus septentrionalibus“ („Šiaurės tautų istorija“), leistas vienoje garsiausių Europoje spaustuvių – Plantino-Moretų spaustuvėje (Officina Plantiniana) Antverpene 1558 m. Magnuso veikalas svarbus dėl savo turinio.
Jame, aprašant Skandinavijos, Islandijos, Grenlandijos istoriją, folklorą ir papročius, apibūdinti ir lietuvių papročiai, kultūra, buitis.
Šis populiarus veikalas pirmiausia buvo išleistas 1555 m. Romoje, o Plantino-Moretų spaustuvėje išspausdinta sutrumpinta veikalo versija, taip pat prisidėjusi prie veikalo išgarsėjimo.
Ši knyga iliustruota 135 medžio raižiniais, vaizduojančiais Šiaurės šalių gyvenimą.
Įdomu, kad šokančių meškų iliustracija siejama su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir jos papročiais.
Kitos dvi įsigytos XIX a. knygos suteikia svarbių žinių apie Lietuvos kilmingų moterų literatūrinę kūrybą bei jų savivoką XIX šimtmetyje.
Tai – Vilniuje Vandos Nesiolovskytės (apie 1810–1837) ir Arturo de Čoiselio-Gufiero (de Choiseulio-Gouffier) (1804–1838) šeimoje gimusios aristokratės Aliksos de Čoiselės-Gufierės (Alix de Choisseul-Gouffier Janzé) (1832–1915) istorinio, biografinio pobūdžio romanai prancūzų kalba „Étude et récits sur Alfred de Musset“ (2 laida, Paryžius, 1891) ir „Les Finansiers d‘autrefois. Fermiers généraux“ (Paryžius, 1886).
Autorės biografija ir rašytinis palikimas nėra išsamiai tirti, ji labai dažnai painiojama su vyresne rašytoja Sofija Tyzenhauzaite de Šuazel-Gufjė (Sophie de Tisenhaus de Choiseul Gouffier, 1790–1878).
Janzé pavardę moteris gavo 1857 m. ištekėjusi už vikonto Luiso Frederiko de Janzo (Louis Frédérico de Janzé).
Didžiąją gyvenimo dalį ji praleido Paryžiuje, turėjo meno ir literatūros saloną, išleido 6 knygas.
Rašytojos knyga apie žymų prancūzų romantizmo atstovą Alfredą de Musetą (Musset) (1810–1857) buvo populiari, ne vieną kartą perleista.
Ji taip pat iliustruota dviem paties Museto piešiniais.
Abi knygos ypač svarbios ir dėl jose išlikusių pačios autorės Aliksos de Janzės (Alix de Janzé) dedikacinių įrašų prancūzų kalba: „Avec les Meilleurs Souvenirs de l’auteur Choiseul-Gouffier“ („Su geriausiais linkėjimais autorė Čoiselė-Goufierė (Choiseul-Gouffier)“ ir „à Monsieur le C[om]te de La Ferriére avec mes meilleurs souvenirs V[icon]tesse de Janzé“ („ponui grafui La Ferriére’ui su geriausiais linkėjimais vikontienė Janzé“).
Nacionalinės bibliotekos dokumentų rinkinius papildė graviūra (vario raižinys, 38,3 × 93,5 cm), kurioje vaizduojamos Prūsijos karaliaus Frydricho I (1657–1713) karūnavimo iškilmės 1701 m. Karaliaučiaus pilies bažnyčioje.
Graviūra atskleidžia ir to meto Karaliaučiaus pilies bažnyčios interjerą (nurodytas ir vokiečių architektas Johannas Friedrichas Eosanderis von Getė (Göthe) (1669–1728).
Ji reikšmingai papildo dokumentų rinkinį, siejamą su Prūsija, Mažąja Lietuva, ir bus įdomus eksponatas parodoms (yra įrėminta, rėmo matmenys 124 × 71,5 cm).
Graviūra buvo išspausdinta daugiatomiame vokiečių istoriko ir teologo Danieliaus Šnaiderio (Schneider) (1667–1748) veikale „Theatri Europaei“ (Frankfurtas prie Maino, 1717, 2 laida, d. 16).
Šie dokumentai reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą bei saugomą lituanistinių dokumentų archyvą.
Tikimės, jie sudomins įvairių sričių tyrėjus.
Projektą finansavo Lietuvos ultūros taryba.
Pranešimą spaudai parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
