Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo dvi Lietuvos kultūros istorijai ypač reikšmingas senąsias knygas.
Pirma knyga
– karo inžinieriaus, artilerijos teoretiko, žemaičių bajoro Kazimiero Semenavičiaus (Kazimierz Siemenowicz, apie 1600–apie 1651) veikalo lotynų kalba „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“, Amsterdam, 1650) vertimas į vokiečių kalbą „Vollkommene Geschütz und Büchsenmeisterey Kunst“ (Frankfurt am Main, 1676).
Šis veikalas pusantro šimto metų buvo svarbiausias mokslo darbas apie artileriją Europoje, ypač reikšmingas raketinės technikos raidai.
Jame pirmąsyk pateikta raketinės artilerijos sukūrimo teorija ir brėžiniai. Knyga buvo verčiama į kitas kalbas (prancūzų, lenkų, anglų, olandų, danų ir kt.).
Nacionalinėje bibliotekoje taip pat saugomas šio veikalo vertimas į prancūzų kalbą „Grand art d‘artillerie“ (Amsterdam, 1651).
Įsigytas egzempliorius XIX a. amžiuje priklausė grafams Maklesfyldams (Macclesfieldams), tai atskleidžia knygoje išlikęs ekslibrisas.
Grafų biblioteka buvo pradėta formuoti XVIII a. pirmojoje pusėje Širburno pilyje (Shirburn, Anglija). XXI a. pradžioje nemaža šios bibliotekos dalis buvo išsklaidyta, kai kurios knygos parduotos aukcionuose.
Antra knyga
– Prūsijos kartografo ir istoriko Kasparo Henenbergo (Casparus Hennenberger) (1529–1600) istorinės geografijos knyga vokiečių kalba „Kurtze und warhafftige Beschreibung des Landes zu Preussen“ („Trumpas ir tikroviškas Prūsijos krašto aprašymas“, Königsberg, 1584).
Šiuo metu ji yra vienintelis egzempliorius Lietuvos atminties institucijose. Knygoje pateikiama duomenų apie Mažosios Lietuvos religiją, mitologiją, istoriją ir geografiją.
Daugiausia K. Henenbergeris naudojosi istoriko Simono Grunau (apie 1470–apie 1531) „Preussische Chronik“ („Prūsų kronika“, ji plito rankraščiais, išleista tik XIX a.).
Knygą puošia trys medžio raižiniai – prūsų Romuvos pagoniška šventykla, riterio iliustracija, legendinio Prūsijos karaliaus Vaidevučio vėliava su joje pavaizduotais prūsų dievais Pikuoliu, Perkūnu ir Patrimpu.
Šios iliustracijos vėliau buvo kopijuojamos kitų autorių. Įsigytas egzempliorius išsiskiria savo įrišu – mediniai kietviršiai aptraukti spausdintais lapais iš italų teisininko Gratiano (XII a.) veikalo „Decreta“ (apie XV–XVI a. pr.).
Šios abi knygos reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą ir saugomą lituanistinių dokumentų archyvą.
