Sekmadienį, rugsėjo 10 dieną į pirmąjį VII (rudens) sesijos posėdį susirinkusiems Seimo nariams bus pristatytas sesijos darbų programos projektas, kuriame – 469 teisės aktų projektai (be lydimųjų teisės aktų), teikiami Prezidento Gitano Nausėdos (10 teisės aktų projektų), Vyriausybės (82 teisės aktų projektai), Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių.
Svarbiausias rudens sesijos darbų programos prioritetas – kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai. Šiemet, pasak Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, jis bus išskirtinis: „Biudžeto projektas net opozicijos pripažįstamas svarbiausiu klausimu, dėl kurio daroma speciali pertrauka Seimo sesijoje, kad pasiūlymai būtų atidžiai apsvarstyti komitetuose. Šiemet biudžeto svarstymas neišvengiamai bus sudėtingesnis, sąlygotas artėjančių rinkimų.
Akivaizdu, kad Seimo nariai, ypač ketinantys kandidatuoti vienmandatėse apygardose, registruos nemažai toms apygardoms aktualių pasiūlymų. Opozicinės frakcijos savo pasiūlymais, manau, taip pat bandys apeliuoti į jautrių gyventojų sluoksnių poreikius, bet tokia jau valdančiųjų dalia – turime matyti viešųjų finansų galimybes ir spręsti pačius būtiniausius klausimus. Šiuo atveju tai yra klausimai, susiję su mūsų gynybinio pajėgumo stiprinimu, grįsti partijų susitarimu, numatančiu didinti bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą, tenkantį apsaugos sričiai.“
Kaip pažymi J. Razma, švietimo srityje svarbus Nacionalinis švietimo susitarimas, kuriame įtvirtinta, kad kitų metų trečiajame ketvirtyje mokytojų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o mokslininkų atlyginimai – 150 proc. Šie įsipareigojimai reikalauja papildomų išteklių. Biudžeto projekte ir lydimuosiuose teisės aktuose turi būti išspręstas spartesnis už vidutinio atlyginimo didėjimą pensijų didinimo klausimas ir kitų socialinių išmokų, skirtų jautrioms žmonių grupėms, padidinimas, kurį Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas vadina svarbiausiu socialiniu būsimo biudžeto turiniu.
„Reikės bent iš dalies pradėti įgyvendinti naujojo Valstybės tarnybos įstatymo turinį, kuriame numatytas atlyginimų didėjimas viešojo sektoriaus darbuotojams. Akivaizdu, kad Vyriausybė sunkiai galės rasti lėšų papildomiems Seimo narių teikiamiems pasiūlymams, Įtampų svarstant biudžeto projektą bus, bet tikiu, kad reikiamas valdančiųjų susitelkimas jam priimti taip pat bus“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė J. Razma.
Stiprinant krašto apsaugą sesijos darbų programos projekte numatoma įtvirtini naują kariuomenės junginį – pėstininkų diviziją. „Politinis susitarimas šiuo klausimu jau yra, tikiuosi Seime šis projektas sulauks balsų daugumos.
Rudens sesijos darbų programos projekte gan daug dėmesio skiriama aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimui. J. Razma pažymi, kad ekonomika yra tas šaltinis, kuris maitina biudžetą ir sudaro prielaidas surinkti reikiamų lėšų: „Darbų programos projekte ekonomikos skatinimui skirta dalis mokesčių reformos paketo nuostatų, taip pat yra atskiri Ekonomikos ir inovacijos ministerijos teikiami projektai – tai ir dėl valstybinės žemės sklypų rezervavimo svarbiems investiciniams projektams, Kauno laisvosios ekonominės zonos ribų plėtimas, yra žinomi norinčių ten kurtis verslo įmonių poreikiai ir kiti projektai, kurie turėtų skatinti ekonomikos augimą.“
Teikiamu Investicijų įstatymo pataisų projektu siūloma papildyti stambaus projekto kriterijus, kurie sudarytų galimybes paskatinti investicijas į sektorius, kuriuose kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija. Žemės įstatymo pakeitimais siekiama sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti.
Užimtumo įstatymo pakeitimais bus siekiama didinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje, numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą, skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką.
„Šioje kadencijoje jau pradėta Užimtumo tarnybos reforma, yra bandoma „iššifruoti“ šioje tarnyboje užsiregistravusius asmenis į tikrus ir netikrus bedarbius – į tuos, kurie ieško darbo ir kurie tik imituoja paieškas. Antstolių grėsmė neskatina žmogaus įsidarbinti legaliai, dažnai jis pasirenka dirbti „šešėlyje‘, gauti pajamas ir išvengti susikaupusių skolų mokėjimo. Reikia šią problemą spręsti. Mažinant išskaičiuojamas sumas – galimas kelias didinant žmonių suinteresuotumą grįžti į darbą. Diskutuosime, koks mažinimas būtų pateisinamas ir veiktų skatinančiai“, – sako J. Razma.
Kalbėdamas apie socialinę sritį Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pažymi, kad yra laukiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas valstybines pensijas ir kitas išmokas reglamentuojančių teisės aktų reformos paketas. Pasak J. Razmos, valstybinių pensijų sistema ilgą laiką buvo nekeista, yra šių pensijų gavėjų lūkesčiai – ir statutinių darbuotojų, ir nukentėjusių asmenų. Teisės aktų paketu bus siekiama pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais ir siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių.
Naujovės ir permainos siūlomos Socialinių paslaugų įstatymo pataisų projektu, kuriuo Vyriausybė siekia įtvirtinti laikiną atokvėpį kaip atskirą specialiąją socialinę paslaugą; nustatyti fizinius asmenis kaip socialinių paslaugų teikėjus; patikslinti mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, nuostatas dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių paslaugų akreditavimo; nustatyti socialinių paslaugų kokybės reikalavimų nuostatas ir reikalavimus socialinių paslaugų srities darbuotojams.
J. Razma darbų programos projekte išskyrė aplinkosaugos srityje teikiamus naujus Miškų, Atliekų tvarkymo įstatymus, kuriuos, anot pašnekovo, galima vadinti reforminiais. Susisiekimo srityje sveikintinas siekis skaidrinti pavežėjų sektorių.
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pastebėjo, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į kritiką dėl mūsų teisėkūros „infliacijos“, teikia gerokai mažiau projektų, ko nepasakysi apie atskirus Seimo narius.
Apibendrindamas būsimus darbus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma linkėjo, kad Seimo narių diskusijas ir balsavimus kuo mažiau įtakotų artėjantys rinkimai.
