Žemės ūkio sektorius susiduria su rimtais iššūkiais: nuo išaugusių ūkininkavimo sąnaudų ir darbo jėgos trūkumo iki vis didėjančių visuomenės lūkesčių diegiant tvarius sprendimus.
Akivaizdu, jog šių problemų svarba ateityje tik didės, todėl visi žemės ūkio srityje dirbantys žinovai privalo ieškoti inovatyvių atsakymų į svarbiausias problemas.
Vienas iš patikimiausių pasirinkimų – technologiniai įrankiai, kurių progresas pastaraisiais metais viršijo net geriausias prognozes.
Tvarumo reikalavimai ūkininkams – aukštumose
„Pasaulio banko“ duomenimis, kas ketvirtas pasaulio žmogus dirba žemės ūkio sektoriuje, o globalioje rinkoje sukuriama vertė siekia 3,69 trilijono JAV dolerių.
Kita vertus, milžiniškas sektoriaus dydis turi ir savąją kainą – Jungtinių Tautų organizacija skaičiuoja, kad beveik trečdalis (31 proc.) viso pasaulio išmetamų teršalų susidaro dėl žemės ūkio ir maisto gaminių sistemų eksploatacijos.
Todėl dėmesys aplinkosaugai išlieka bene svarbiausia žemės ūkio sektoriaus ateities gaire.
Tai puikiai atsispindi ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso programoje, kurios reikalavimai iš esmės formuoja naują ES ūkininkų dienotvarkę.
Naujausioje Europos Komisijos strategijoje žemės ūkio atstovai yra skatinami atlikti savo darbo procesus, mažinti anglies pėdsaką, diegiant tvarias naujoves ir taip kovoti su klimato kaitos keliamais padariniais.
ES yra užsibrėžusi tikslą, jog iki 2030-ųjų Europoje ekologiškai ūkininkautų ne mažiau kaip 25 proc. žmonių, o pesticidų naudojimas mažėtų perpus (50 proc.).
Tarp konkrečių žaliojo kurso tikslų sektoriuje: bendrosios žemės ūkio politikos reforma bei ekologinio ūkininkavimo veiksmų plano įgyvendinimas, ekologiškų maisto gaminių plėtros skatinimo politika, dėmesys auginamų gyvulių gerovei bei naujoviškas gaminių maistingumo ženklinimas.
Visus šiuos tikslus apibendrinant, galima aiškiai išskirti ekologiškos ūkininkystės svarbą artimiausiems dešimtmečiams.
Tai pabrėžia ir agro technologijų kūrėjai, kurie savo gaminius pristato ne tik dėl veiksmingesnės veiklos išskaičiavimų, bet ir aplinkosauginių reikalavimų.
Automatizacijos sprendimai
Ūkininkams tenka nuolat tenka atlikti pasikartojančias užduotis laukuose, todėl jų veiklos sritis yra paranki automatizuotų įrankių pristatymui.
Remiantis „Global Market Insights“ prognoze, tikimasi, kad iki 2027-ųjų autonominio ūkininkavimo sektorius viršys 95 mlrd. JAV dolerių žymę.
Išmanieji traktoriai, pažangūs jutikliai, dronai, programinė įranga ūkiui valdyti ar išmaniosios programėlės po mažu keičia iki šiol egzistavusį žemės ūkio sektoriaus veidą.
Naujoviškame ūkyje automatizuotos mašinos geba susidoroti su įvairiomis užduotimis: derliaus nuėmimu, laistymu, sėja.
Šios sistemos skatina svarbiausių išteklių vartojimą, įskaitant vandens, degalų sąnaudas, taip pat leidžia atsisakyti trąšų bei mažina anglies dvideginio išmetimą.
Pažangios drėkinimo sistemos
Europos Komisijos duomenimis, dėl sausrų ES žemės ūkio sektorius kasmet patiria vidutiniškai 9 mlrd. eurų ekonominės žalos, įskaitant energetikos ir vandens tiekimo išlaidas.
Besikeičiančios klimato sąlygos ir nepastovus kritulių kiekis ūkininkus verčia pritaikyti skaitmenines derliaus drėkinimo sistemas.
Tarp naujausių sprendimų – lauke esantys davikliai, kurie gali esamu laiku siųsti duomenis į centrinį valdymo įrenginį, prižiūrintį tinkamus drėgmės ir temperatūros rodiklius.
Automatizuotos vandens drėkinimo sistemos leidžia sumažinti išlaidas dėl minimalaus vandens švaistymo, atsisakyti mažiau veiksmingo žmonių darbo ir nuolat turėti duomenimis pagrįstą ūkio vaizdą.
Savaeigė technika
Nors dar prieš kurį laiką tokie sprendimai galėjo priminti mokslinės fantastikos filmą, šiandien rasime pilnai automatizuotų traktorių, kuriuos turintys ūkininkai gali techniką valdyti per atstumą: nustatyti traktoriaus padėtį, manevruoti, atlikti būtinus darbus ir apvažiuoti kliūtis.
Dėl smarkiai sumažėjusių laiko ir dėmesio sąnaudų vienas ūkininkas įprastai valdo net kelis traktorius tuo pačiu metu.
Ateityje išmanieji traktoriai turėtų būti vis savarankiškesni, o naujai pritaikomos technologijos, pavyzdžiui, stebėjimo bei šviesos aptikimo sistemos, naujoviški GPS prietaisai, turėtų paskatinti pilnai autonominių ūkių kūrimą.
Taip pat vis didesnio ūkininkų susidomėjimo sulaukia dronų technologijos panaudojimas.
Bepiločiai orlaiviai jau dabar padeda ūkininkams stebėti pasėlių derlių ir analizuoti augalų augimą.
Dronų renkami duomenys suteikia galimybę paimti dirvožemio mėginius ir tikrinti temperatūrą, drėgmę ir derliaus kiekį.
Dar vienas inovatyvus dronų panaudojimo būdas – sėjai.
Prieš kelis metus pasaulio dėmesio sulaukė viena iš naujausių viso pasaulio kompanijų „DroneSeed“, kuri siūlo dronų pagalba užsodinti gaisrų paveiktus miškų plotus.
Šiuo metu pilnai veikiantis bendrovės dronas „iššaudo“ sėklas iš anksto nustatytose vietose.
Nors tai labai specifinė drono pritaikymo funkcija, galime tikėtis, kad artimiausioje ateityje laukuose vis dažniau pamatysime bepiločius orlaivius, kurie į mūsų laukus geba veiksmingai pasėti įvairias augalų kultūras.
Žinoma, šiuo metu panašaus lygio technika vis dar yra neįtikėtinai brangi, tačiau laikui bėgant technikos įperkamumo reikšmė turėtų tapti mažiau svarbi, o naujausių technologijų privalumais galės džiaugtis vis didesnis ratas ūkininkų.
Apibendrinant, šiuolaikiniai ūkiai, turintys pažangiausias technologijas gali dirbti pelningiau, veiksmingiau ir ekologiškiau.
Dėl to kiekvienas ūkininkas turi nuolat stebėti rinkos naujoves ir atnaujinti savo žinias.
Ateityje technologijų virsmas bus tik spartesnis, todėl žemės ūkio žinovai kiekvieną savo veiklos sprendimą turi pagrįsti strateginiu mąstymu ir nuolat pritaikyti technikos naujoves.
Guntis Laicans yra sutelktinio finansavimo platformos „LANDE“ agronomas