Visi Utenos regiono savivaldybių merai – Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguzas ir Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė – akcentuodami tiek vietos gyventojų, tiek tūkstančių turistų kasmet aplankomo Utenos regiono – dar kitaip vadinamo 1002 ežerų regionu – poreikius, kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų didinamas tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui, tiek ir vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūros bei remontui numatomas skirti finansavimas.
Kreipimesi taip pat nurodoma, kad nedidinant finansavimo kelių tvarkymui šiandien, vėliau dėl dar labiau pablogėjusios kelių būklės, finansavimo poreikis tik didės ir netolimoje ateityje pareikalaus dar didesnių finansinių išteklių.
„Dėl prastėjančios kelių būklės kasdienybe tampa atvejai, kai kelių dangose pasirodo molis ar net juodžemis, o atodrėkių ar intensyvesnio lietaus metu dažnai tokie keliai tampa sunkiai pravažiuojami, taip pat asfaltuotuose keliuose, kurių pagrinde yra betono sluoksnis, dažnai atsiranda plyšimai ir daugėja išdaužų, todėl eismo dalyvių judėjimas tampa nesaugus ar net pavojingas. Dėl tokios kelių būklės kyla sunkumų savivaldybėms vykdant jų tiesiogines funkcijas: mokinių pavežimo, viešojo transporto, specialiųjų tarnybų ir kitose susisiekimo srityse, tad esame priversti ieškoti sprendimų, kurie priklauso ne vien tik nuo savivaldos geranoriškumo, bet ir nuo dialogo su kelius prižiūrinčiomis įmonėmis ir jų galimybių operatyviai spręsti iškylančias problemas. Deja, bet tinkamo bendradarbiavimo pasigendame.
Minėtos problemos ne tik neigiamai veikia kasdienius vietos gyventojų susisiekimo poreikius, bet ir trikdo tvarią regiono plėtrą, ypatingai susijusią su turizmo paslaugų specializacijos sritimi “, – rašoma kreipimesi.
Kreipimesi taip pat raginama neatidėliojant didinti kelių priežiūrai iš degalų akcizo skiriamą finansavimą, kuris šiuo metu procentine išraiška yra kaip niekada žemas ir nesiekia nė pusės sumos visų, iš degalų akcizo surenkamų lėšų, kurios iš principo turėtų būti skirtos išimtinai kelių priežiūrai ir remontui, nes tas lėšas susimoka degalus pirkdamas kiekvienas eismo dalyvis. Prašoma, nustatant kelių tinklo priežiūros ir remonto prioritetus, skirti didesnį dėmesį tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui, tiek ir vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūros bei remonto finansavimo didinimui bei nuo 2024 m. padidinti skiriamą finansavimą.
