Susisiekimo ministerija, planuodama dar šiais metais pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą, siekia kuo plačiau įvertinti problemų lauką ir įsiklausyti į savivaldybių, valstybės institucijų, socialinių-ekonominių partnerių, ekspertų bei aktyvių piliečių nuomonę.
Ministerijos inicijuotos viešos apskritojo stalo diskusijos sulaukė didelio susidomėjimo. Kelių finansavimo pertvarkymo tikslas – išspręsti įsisenėjusias problemas, užtikrinti aiškią ir skaidrią sistemą.
„Kelių finansavimo sistemos pertvarkai rengiamės atvirai, svarstydami ir tardamiesi. Tokių susitikimų viso proceso eigoje bus ir daugiau. Laukiame visų suinteresuotų pusių konstruktyvių pastebėjimų ir siūlymų.
Pertvarkydami Kelių priežiūros ir plėtros programą, norime ją padaryti visiems suprantamą, aiškią, paprastą, kad ji tikrai veiktų ir tarnautų tiek savivaldybėms, tiek valstybei, tiek Lietuvos žmonėms ir būtų nukreipta į mūsų visų bendrą tikslą – kelių būklės gerėjimą, ir kad keliai būtų vieni geriausių regione“, – apskritojo stalo diskusijos dalyviams sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Pertvarkant KPPP finansavimo modelį, siekiama užtikrinti nuolatinį, ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą, paremtą aiškiais kriterijais, rodikliais ir strateginiais dokumentais.
Pasak viceministro, kalbame apie lygiateisį ir aiškų KPPP lėšų paskirstymą savivaldybėms. Svarbu, kad KPPP lėšas paskirstant pagal svarstomą naują modelį, visoms be išimties savivaldybėms bendrasis finansavimas, skiriamas vietiniams keliams, didės. Tai taps įmanoma atsisakant šiuo metu Biudžeto įstatyme Susisiekimo ministerijai suteiktos teisės didelę KPPP lėšų dalį skirti Seimo nustatytiems tiksliniams projektams, taip pat atsisakant 5 proc. KPPP biudžeto rezervo.
Viešose apskritojo stalo diskusijose aptartos KPPP finansavimo įstatymo keitimo alternatyvos, susijusios su lėšų paskirstymo savivaldybėms principais bei įstatymu nustatomais reikalavimais savivaldybėms dėl kriterijų ir prioritetų, finansuojant vietinių kelių projektus.
Numatoma, kad kelių objektų atrankos metodikos, aprašai ir prioritetinės eilės turės būti skelbiamos viešai, kad visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai.
Be KPPP lėšų paskirstymo principų, diskusijose paliestas ir kelių sektoriui svarbus nepakankamo finansavimo klausimas. Spręsdama šią problemą, Susisiekimo ministerija dirba keliomis kryptimis. Siekiama, kad kitų metų biudžete keliams būtų numatyta daugiau lėšų, taip pat ieškoma naujų finansavimo šaltinių ir alternatyvių finansavimo būdų.
„Kelių finansavimo klausimams dedamos didelės pastangos ir Susisiekimo ministerija daro viską, kas nuo jos priklauso, kad finansavimas keliams augtų ir būtų žymiai didesnis“, – sakė viceministras J. Skačkauskas.
