Farmacija – itin svarbi sveikatos apsaugos sistemos dalis, o vaistininkai – žinovai, be kurių nebūtų įmanoma užtikrinti visuomenės sveikatos.
Šiandien šalies vaistinės jaučia vis didesnį vaistų žinovų stygių.
Žinovai būgštauja, kad padidintas valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičius – jau nepakankama priemonė.
Gal metas ieškoti ir kitų išeičių, kad ateičiai būtų išsaugota viena palankiausiai visuomenės vertinamų profesijų?
Vyriausybė, reaguodama į augantį vaistininkų poreikį šiais metais farmacijos krypčiai padidino valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių iki 59 .
„Vaistininko profesija sveikatos apsaugos sistemoje yra išskirtinė ir labai svarbi.
Vaistininkai vadovauja farmacinei veiklai bei teikia rūpybos paslaugas, konsultuoja ligonius apie vaistus, jų suderinamumą, o išplėstine praktika užsiimantys vaistininkai teikia ir kitas sveikatinimo srities paslaugas
vykdo skiepijimą, gali pamatuoti temperatūrą, kraujospūdį bei deguonies lygį kraujyje“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prodekanas prof. Valdas Jakštas.
Jo teigimu, keičiantis vaistų reguliacinei aplinkai, vaistininkų vykdomų veiklų apimtims užtikrinti reikės daugiau žinovų.
„Džiugu, kad skiriama daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau manome, kad jų poreikiui patenkinti jų reiktų dar daugiau, kadangi ankstesniais mokslo metais LSMU Farmacijos studijų programoje tik apie ketvirtadalio studentų studijos buvo finansuojamos valstybės, nors pabaigę studijas jauni žinovai dirba visuomenei svarbius ir būtinus darbus.
Ypatingai išskirčiau pastaruoju laikotarpiu išaugusį vaistininkų poreikį regionuose.
Šiai problemai suvaldyti itin svarbu pritraukti abiturientų studijuoti didinant skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičių.
Kartu matytume ir tikslinių finansavimo modelių perspektyvumą“, – pažymėjo LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas prof. V. Jakštas.
Pasitikėjimu nusileidžia tik ugniagesiams
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) užsakymu atliktos pristatomosios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, atliktos gegužės 19–26 d., vaistininkais pasitiki 46 proc. šalies gyventojų.
Vaistininkai nusileidžia tik tradiciškai pirmoje vietoje atsiduriantiems ugniagesiams, kurie pasitikėjimą kelia 71 proc. respondentų.
„Turime didžiulį visuomenės pasitikėjimą vaistininkais – tačiau reikiamam jų skaičiui rinkoje užtikrinti visgi skiriame per mažai dėmesio.
Nors apie vaistininkų stygių kalbame jau kelerius metus, sprendimų šioje srityje vis dar stokojama.
Valstybės finansuojamų vietų didėjimas teikia vilčių, bet to nepakanka.
Ypač nuo liepos 1 d. pakeitus Farmacijos įstatymą, dėl kurio vaistininkų poreikis tik dar labiau išaugo, o kai kurioms vaistinėms regionuose teko ir užverti duris“, – komentuoja LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, pritraukti kuo daugiau žinovų į vaistines bandoma įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, per pastaruosius metus vaistininkų algos augo maždaug 20 proc.
Tačiau reikėtų kompleksinių sprendimų, mat aukštojo mokslo įstaigos nespėja patenkinti kasdien augančių verslo poreikių.
„Vaistinėms šiandien reikia mažiausiai 300 vaistų žinovų, o ateityje jų stygius taps dar ryškesnis.
Skaičiuojame, kad per septynerius artimiausius metus į pensiją išeis beveik 800 vaistininkų – bet per šį laikotarpį iš universitetų į vaistines ateis dirbti apie 580 vaistininkų.
Vadinasi, artimiausioje ateityje galime netekti net trečdalio šiuo metu vaistinėse dirbančių vaistų žinovų, o absolventų šiai spragai užkamšyti tiesiog nepakaks“, – tvirtina K. Nemaniūtė-Gagė.
Karjeros galimybės: įsidarbina 98 proc.
LSMU Karjeros centro 2016–2021 m. duomenimis, farmacijos studijų absolventų įsidarbinimo rodiklis siekia iki 98 proc.
Pasak LSMU prodekano, tai tik dar kartą parodo, koks pastoviai aukštas vaistų žinovų poreikis yra šalies darbo rinkoje.
„Universitete farmacijos magistrus – vaistininkus – ruošiame ne tik visuomenės vaistinėms, kur jų stygius – didžiausias, bet ir kitoms svarbioms funkcijoms vykdyti.
Leidimus turintys vaistininkai laukiami ir ligoninių vaistinėse, vaistų gamybos ir didmeninio platinimo įmonėse, dirba vaistų gamintojų atstovybėse bei valstybinėse institucijose
Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje.
Mūsų parengti farmacijos magistrai dirba ir akademinėse įstaigose, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose, įsitraukia į įvairių tarptautinių struktūrų veiklą.
Plačios vaistininkų įsidarbinimo galimybės taip pat atskleidžia, kad šių specialistų stygius svarbus ne vien vaistinėms“, – atkreipia dėmesį prof. V. Jakštas.
Profesorius pabrėžė, kad universitetinės vaistininkų studijos aprėpia ne tik farmacijos specialybės ir klinikinius dalykus, bet ir tikslinius gretutinių mokslų dalykus.
Studijas LSMU studentai pradeda nuo įvado į profesiją, vėliau mokosi suprasti žmogaus kūno sandarą, vaistų kokybę ir poveikį lemiančius procesus, o per komunikacijos ir farmacinės rūpybos paskaitas gilinasi į įvairias darbines situacijas vaistinėje.
„Visų šių plataus profilio žinių reikia, nes vaistininkas turi gebėti bendrauti, suprantamai paaiškinti ligoniui apie vaistus, jų sudėtį, kokybę ir tinkamą vartojimą.
Todėl būsimieji farmacijos magistrai studijuoja vaistų technologijas, farmakognoziją, vaistų chemiją, imunologiją, vidaus ligas, farmakologiją, ligų valdymą, socialinę farmaciją ir rinkodarą“, – aiškina prof. V. Jakštas.
Siekiant užtikrinti magistrinių studijų kokybę, Farmacijos fakultete studijos yra siejamos su moksliniais tyrimais.
Studentai taip pat skatinami įsitraukti į laboratorijose vykdomus mokslinius tyrimus, didelis dėmesys skiriamas asmeninei mokslinių tyrimų vykdymo patirčiai rengiant individualius, bandymais grįstus baigiamuosius darbus.
Praktinių įgūdžių ir darbo vaistinėje patirties studentai įgyja ir fakultete veikiančioje gamybinėje universiteto vaistinėje bei simuliacinėse auditorijose.
„LSMU veikiančiose simuliacinėse erdvėse, kurios buvo įrengtos dalyvaujant socialiniams partneriams, studentai gali pasijusti kaip tikroje vaistinėje, šiomis pratybomis siekiama supažindinti studentus su vaistininko darbo aplinka ir naujovėmis.
Šiuolaikiška simuliacinė aplinka puikiai pritaikoma dėstant įvairius specialybės studijų dalykus bei objektyvaus struktūrizuoto klinikinio baigiamojo egzamino metu ir yra dar vienas iš vaistininkų studijų kokybės užtikrinimui taikomų sprendimų“, – apibendrino Farmacijos fakulteto prodekanas.
