Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (II)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2023-07-11 08:00:47
91
PERŽIŪROS
0
Paminklo atidengimo iškilmės, 1936 m. liepos 17 d. | punskas.pl nuotr.

Paminklo atidengimo iškilmės, 1936 m. liepos 17 d. | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys)

Lietuvos vyriausybė, vokiečiams sutikus, 99 metams išnuomojo 314 m2 plotą, kuriame buvo pastatytas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projekto paminklas.

Jis vaizduoja du sujungtus gulsčius kryžius.

Dvigubo kryžiaus viename šone buvo įrašai iš bronzos lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis

„Čia žuvo lietuviai lakūnai – Atlanto nugalėtojai“.

Monumentas pastatytas ant apskrito akmeninio pagrindo, kurį supa 3 pakopų laipteliai.

Visą paminklo aikštelę juosia žema betoninė tvorelė, kurios vidinėje pusėje pastatyti 9 granitiniai suoleliai.

Šį paminklą statė vokiečių firma.

Jo statybai sunaudota 45 t granito, 12 t švino, 8 t cemento, 0,5 t geležies ir 60 vežimų žvyro.

Paminklas kainavo 18 534 litus.

Jis iškilmingai buvo atidengtas 1936 m. liepos 17 d., dalyvaujant Lietuvos aeroklubo pirmininkui, profesoriui Z. Žemaičiui bei Dariaus seseriai Lorai.

Lietuvos delegacija į iškilmes atvežė lietuvišką koplytstulpį, kurį pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą iš ąžuolo išdrožė Marijampolės amatų mokyklos mokytojai V. Karalius ir P. Vėbra.

Koplytstulpis, ant kurio užrašyta lakūnų žuvimo data, buvo pastatytas šalia granitinio paminklo, toje vietoje, kur rastas Dariaus kūnas (Mūsų dienomis koplytstulpis saugomas Punsko lietuvių kultūros namuose).

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Dariaus ir Girėno paminklą globojo Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Berlyne.

Paminklą tvarkė, sodino ir laistė gėles Lietuvos atstovybės pasamdyta kaimo moteris.

Nėra patikimų žinių apie paminklo istoriją 1941–1944 metais, tačiau, reikia manyti, kad tuomet paminklui pavojus negrėsė.

1945 m. ties Soldinu didelių mūšių nebuvo.

Karui baigiantis ir pirmaisiais pokario metais paminklui iškilo didelė grėsmė ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išliko.

1945 m. miške prie jo buvo apsistojęs tarybinės armijos tankų dalinys, pasiruošęs forsuoti Oderį.

Tankų apsaugai nuo bombardavimų buvo iškasti gilūs apkasai.

Feliksas Švagždys prie paminklo | punskas.pl nuotr.
Feliksas Švagždys prie paminklo | punskas.pl nuotr.

Dar ir dabar išlikusios jų žymės.

Praūžus karo audroms, Mislibožo apskritis tapo Lenkijos dalimi.

Mažai liko senųjų gyventojų, o naujai atvykę nieko nežino apie šį paminklą.

Apvaizda vis dėlto saugojo paminklą ir į tas apylinkes atbloškė keletą lietuvių šeimų, kurios padėjo išsaugoti paminklą nuo sunaikinimo.

Pirmieji lietuviai, atsiradę Soldino apylinkėje, buvo atvežti karo metu darbams.

Nuo 1945 metų Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike globojo Jadvyga ir Feliksas Švagždžiai.

Jie nepriėmė Lenkijos pilietybės, nes rengėsi grįžti į Lietuvą, tačiau, suradę Pščelnike Dariaus ir Girėno paminklą, nutarė pasilikti ir pasidarbuoti savo tautai.

Feliksas Švagždys gimė 1898 m. sausio 23 d. Radviliškyje.

Mokėsi caro Rusijos ir nepriklausomos Lietuvos mokyklose.

Iki Klaipėdos krašto netekimo dirbo Klaipėdos uosto muitinėje, vėliau – Kretingos muitinėje.

Karo audros buvo nublokštas iš savo krašto į Meklenburgiją (netoli Oderio).

Apsistojo Dolcigo (dabar Dolsko) kaime.

Praslinkus frontui, užmezgė pažintį su tarybiniais daliniais ir kartu su žmona dirbo jiems pavestus ūkio darbus.

Kadangi Feliksas gerai mokėjo rusų kalbą, buvo paskirtas brigadininku.

Įsikūrus Lenkijos administracijai, Švagždžiai persikėlė į netolimą Rožanską, kur Feliksas dirbo elektromechaniku malūne, o vėliau – lentpjūvėje.

Mirė 1959 metais, lapkričio 15 dieną, palaidotas Ščecino centrinėse kapinėse (29 kvartalas, 12 eilė, 11 kapas).

Jo žmona – Jadvyga Švagždienė gimė 1907 metais Lietuvoje, ūkininkų šeimoje.

Išsilavinusi, bet valdiškų tarnybų nėjo – buvo namų šeimininkė.

Po vyro mirties 1962 metais išvyko į Lietuvą.

Apie Dariaus ir Girėno paminklą Švagždžiai sužinojo visai atsitiktinai, dar gyvendami Dolske.

„Vieną 1945 metų pavasario sekmadienį, – prisimena Švagždienė, – išėjome paieškoti paminklo.

Tame miške stovėjo rusų kariuomenė. Išgirdome šūvį.

Abu pasukome ta kryptimi. Išgirdome besikalbančius kareivius. (…) Leitenantas paklausė, ko mes čia ieškome, kur einame.

Tuo momentu Feliksas pamatė paminklą. (…) Taip radome, ko ieškojome.

Pilkas, samanomis apaugęs, stovi visų apleistas ir užmirštas.

Vyras nusiėmė kepurę ir kariškai pagerbė.

Žinoma ir ašara ne viena nuriedėjo.

Leitenantas klausia:

„Tai ko jūs taip pergyvenate dėl to vokiško paminklo“.

Kai vyras viską išaiškino, leitenantas atsiprašė ir pasakė, kad po poros dienų jie iš čia turi išvažiuoti ir nieko blogo nepadarysią.“

Pirmaisiais pokario metais paminklą saugojo ir globojo Švagždžiai, nors Dolske buvo ir daugiau lietuvių.

Vienu metu paminklui grėsė visiškas sunaikinimas.

Buvo ketinama milžiniškus granito luitus ir granito suolus išvežti, o dalį pušų paminklo ansamblyje, kurį Lietuva buvo išnuomavusi 99 metams, iškirsti.

Komunalinio ūkio darbuotojai norėjo paminklo granitą panaudoti savo tikslams, tačiau tam pasipriešino miškų tarnyba ir vietiniai lietuviai.

Daug prisidėjo kun. Alfredas Rukšta ir doc. Bronius Mickevičius, kurie pagalbos ieškojo Varšuvos administracijos įstaigose.

Jų dėka nebuvo visiškai iškirstas aukštaūgių pušų miškas prie paminklo, išliko pušys paminklo ansamblio plote ir pats paminklas.

1947 metais Švagždžiai nuoširdžiai susidraugavo su čia atkeltais Žemaitaičiais.

Bendromis jėgomis jie rūpinosi paminklu, aikštelės bei paminklinio ansamblio aplinka.

Reikėjo ne tik pasodinti naujų gėlių ar gražių krūmelių, bet ir dažnai juos laistyti, tręšti, atvežti geresnės žemės.

Vėliau paminklu susidomėjo dar viena lietuvių šeima, gyvenanti pačiame Pščelnike – Milaševičiai.

Viktoras Milaševičius padėjo remontuoti apnaikintus plieno vartelius, pirmasis po karo paminklą nufotografavo.

Laikui bėgant iro cementiniai vartų stulpai, smarkiai pradėjo rūdyti vartai. Nedelsiant reikėjo gelbėti koplytstulpį.

Deja, trūko lėšų.

Žinovai ir menininkai reikalavo pinigų, kurių vietiniai lietuviai neįstengė surinkti.

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (I)
  2. Pristatomas naujas įspūdingas paminklas A. Ramanauskui-Vanagui (video)
  3. Atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės
  4. Palangoje atidengiamas paminklas A. Smetonai
  5. Vilniuje nukeltas P. Cvirkos paminklas (nuotraukos)
  6. Pašventintas Antanui Kraujeliui-Siaubūnui skirtas paminklas (nuotraukos)
  7. P.Cvirkos vietoje – paminklas J.Lukšai-Daumantui?
  8. Paminėjome Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigimo 110-ąsias metinės
  9. Klaipėdoje atidengta atminimo lenta Tilžės akto signatarui Viktorui Gailiui
  10. Klaipėdos etnokultūros centras pristato Mažosios Lietuvos valgius (video)
  11. 100 metų paminklui „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ – išleista atminimo moneta
  12. Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas
  13. Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde
  14. Pristatoma virtuali paroda „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“
  15. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį”

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Rimgaudas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • V V P I ukf 1976 apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Želva----Laumėnai apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?
  • Radote duomenų apie save „Google“? Žinovas įspėja, kodėl tai pavojinga
  • Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Kokie vitaminai svarbiausi akių sveikatai?

Kiti Straipsniai

Vasario 16-oji Kaune

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys

Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

2026 02 13
Vasario 16-oji

Vasario 16-ąją Vilniuje nemokamas viešasis transportas, bus eismo ribojimų

2026 02 13
Lituanistika

Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

2026 02 13
Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas

Dieveniškėse pristatyta nuotraukų paroda apie atgimstantį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą

2026 02 13
Kviečiama rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

Kviečiama rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

2026 02 12

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Rimgaudas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • V V P I ukf 1976 apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Želva----Laumėnai apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Leonas Vainšteinas (Politeka) apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Trečiadienį balsavimas Europos Parlamente dėl gamtos: ką rinksis Lietuvos europarlamentarai? | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Trečiadienį balsavimas Europos Parlamente dėl gamtos: ką rinksis Lietuvos europarlamentarai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai