Beveik pusei šalies gyventojų atostogos siejasi su išvykomis į užsienį. Visgi kelionės – tai ne tik įspūdžiai, bet ir tam tikri iššūkiai. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad lietuvių kūnai nėra prisitaikę prie egzotiškesnių kraštų klimato. Todėl svarbu įsivertinti, jog atostogos gali būti nemaloniai sutrukdytos, ir kaip įmanoma geriau tam pasiruošti.
Kiekviena šalis turi savo ligų pavojus
Turizmo bendrovių duomenimis, pasibaigus pandemijai keliaujančiųjų svetur daugėja. Savo ruožtu BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas sako, kad kartu su poilsiautojų aktyvumu auga ir nelaimingų atsitikimų bei sužeidimų tikimybė.
„Dažniausiai keliautojai skundžiasi gerklės, akių ar ausų uždegimais, peršąla dėl staigių temperatūros skirtumų ar per daug laiko praleidžia po kaitria saule, suvartoja per mažai skysčių ir dėl to perkaista. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja tiek į egzotišką maistą, tiek į pakitusią aplinką. Esant kitoje šalyje itin svarbi operatyvi pagalba. Priešingu atveju žala sveikatai gali būti ilgalaikė“, – pažymi A. Žilėnas.
Pasak jo, aktyvų poilsį besirenkantys turistai neretai susižeidžia tyrinėdami nepažintus kampelius, pramogaudami prie baseino. Dažniausiai patiriami smegenų sutrenkimai, sumušimai, pasirinkusieji aktyvesnį laisvalaikį susižaloja galūnes, patiria lūžius.
Šeimos gydytoja Elena Šukė atkreipia dėmesį, kad kelionės yra laikas, kai padidėja nelaimių rizika. Jų metu paprastai daugiau judame, tad išauga traumų tikimybė. Daugiau eksperimentuojame su maistu, tad didėja žarnyno infekcijos rizika. Galų gale, ypač šiltuose kraštuose, yra daug kenkėjų, kurių pernešamoms ligoms esame mažiau atsparūs nei vietos gyventojai.
„Net ir populiariose Europos šalyse galima užsikrėsti hepatitu A, kuris pernešamas per maistą ir vandenį. Turkijoje gausu ne tik hepatito A, tačiau ir meningokokinės infekcijos, kokliušo, tymų atvejų. Tas pats pasakytina ir apie Graikiją. Iš mums labiau egzotinių ligų išskirčiau uodų pernešamą maliariją. Ji būdingiausia Afrikai ir Pietų Amerikai. Lietuvių labai pamėgtoje Azijoje vyrauja hepatitai A ir B, vidurių šiltinė. Tačiau pati pavojingiausia infekcinė liga yra oru plintanti tuberkuliozė, kasmet nusinešanti daugiau nei 1,5 mln. gyvybių“, – vardina medikė.
Panašius pavojus vardina ir „Hormodernus“ klinikų infekcinių ligų gydytojas Vytautas Griška. Visgi jis ragina atkreipti dėmesį ir į dar vieną, kiek primirštą ligą.
„Yra infekcijų, apie kurias gyvendami Lietuvoje dažnai pamirštame. Pavyzdžiui, stabligė. Susižeidus ir prasidėjus simptomams – ypatingai atokioje vietoje – gali būti netgi labai sunku gauti pagalbą. Stabligės skiepas, beje, yra nemokamas, o jo reikia tik kas 10 metų“, – ligos, ištinkančios bakterijai patekus į atviras žaizdas, ragina nepamiršti gydytojas.
Svarbu pasidomėti prieš keliaujant
A. Žilėnas pataria prieš keliaujant pasidomėti sveikatos sistema šalyje, į kurią ketinate vykti.
„Neretai turistai pasidomi orais, lankytinais objektais, bet ne medicinos pagalba, jei tokios prireiktų. Europos Sąjungos šalyse sistema nesiskiria radikaliai, tačiau egzotiškesniuose kraštuose gali kilti iššūkių tiek su medikų konsultacijomis, tiek su paslaugų apmokėjimu. Draudimas galioja visame pasaulyje, todėl, kilus klausimų, visuomet raginame pasikonsultuoti su draudimo polisą išdavusia bendrove“, – sako A. Žilėnas.
Medikai papildo, kad geriausias atsakas visoms šioms ligoms – prevencija. Apsaugai nuo daugumos užkrečiamųjų ligų sukurti skiepai. Visais kitais atvejais būtina imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Taip pat, prieš kelionę pasidomėti, ar šalyje į kurią vykstama, kažkuris iš skiepų yra privalomas.
„Reikėtų atsiminti, kad ligų plitimui reikalingos trys dedamosios: šaltinis, imlus kūnas ir perdavimo keliai. Į kiekvieną iš šių dedamųjų galima nukreipti tam tikras priemones. Nuo kai kurių infekcijų apsaugo skiepai. Kitoms galime užkirsti kelią higienos priemonėmis. Egzotinėse valstybėse labai svarbūs uodų tinklai, įvairūs repelentai“, – aiškina V. Griška.
Jam antrina ir E. Šukė. Prieš iškeliaujant ji pataria pasidomėti, ar šalyje nesiaučia kokia epidemija, sužinoti, kokie skiepai rekomenduojami. Ir, žinoma, prisiminti COVID-19 pandemijos pamokas.
„Visų pirma, svarbiausia laikytis elementarios higienos principų – dažnai plauti rankas, nevalgyti neplautų vaisių ir daržovių, negerti vartojimui neparuošto vandens. Beje, ledukai gėrimuose yra dažniausia apsinuodijimų vandeniu priežastis. To reikėtų nepamiršti ir valant dantis. Jeigu šalyje prasta vandens kokybė, reikėtų naudoti tik vandenį iš buteliukų“, – pataria medikė.
Deja, net ir būdami labai atidūs, absoliutaus saugumo negalime užsitikrinti. Tokiais atvejais svarbiausia nedelsti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis į gydytojus.
„Vizito pas gydytoją jokiu būdu negalima atidėlioti, nes delsimo pasekmės gali būti labai liūdnos. Papildomą nerimą kelia tai, kad pagalbos reikia svečioje šalyje. Tačiau visuomet galima pasikonsultuoti su draudimo bendrove, su kuria sudarėte draudimo sutartį“, – sako A. Žilėnas.
