Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo vykdyti taršos šiukšlėmis stebėseną Baltijos jūros paplūdimiuose. Šis stebėsena vykdoma keturiose Lietuvos pajūrio vietose: Palangoje, Melnragėje, Nidoje ir Smiltynėje, renkant šiukšles 100 m atkarpose. Kiekviena šiukšlė priskiriama vienai iš 183 kategorijų. Šis tyrimo metodas naudojamas visose jūrinėse Europos Sąjungos šalyse.Tyrimo metu iš viso aptiktos 495 šiukšlės, priklausančios 51 skirtingam tipui, vidutiniškai 123 vnt./100 m, o plastikas sudarė 73 proc. visų šiukšlių. Daugiausia rasta Palangoje (330 vnt.), Melnragėje (68 vnt.), Smiltynėje (45 vnt.) ir Nidoje (55 vnt.). Palangoje dominuoja cigarečių nuorūkos, Nidoje rasta įvairių plastiko atliekų, o Smiltynėje rastos šiukšlės daugiausia susijusios su laivyba ir žvejyba.
Ankstesni stebėjimai atlikti tose pačiose vietose rodė, kad 89 proc. rastų objektų buvo pagaminti iš plastiko. Dažniausiai rasta cigarečių nuorūkų, sudarančių apie 49 proc. visų aptiktų objektų. Taip pat dažnai rastų objektų penketuke yra plastiko fragmentai (2,5-50 cm), plastikiniai maišeliai, saldainių popierėliai ir žvejybinės virvės/valai.
Remiantis ankstesniais duomenimis buvo nustatyta, kad vidutiniškai Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose randama apie 96vnt./100 m. Didžiausias vidutinis pakrantę teršiančių šiukšlių kiekis 100 m paplūdimio atkarpoje, taip pat kaip ir dabar, nustatytas Palangos paplūdimyje. Tačiau įvertinus šiukšlių kiekį tenkantį kvadratiniam metrui paplūdimio matyti, kad Melnragės (Klaipėda) paplūdimys (0,024 vnt./m2) buvo labiausiai užterštas šiukšlėmis.
Palyginus Kuršių nerijos ir žemyninio Lietuvos Baltijos jūros pakrantės tyrimo vietas matome, kad urbanizuotos ir didesnį paplūdimio lankytojų skaičių turinčios pakrantės atkarpos (Palanga ir Melnragė) yra iki 3 kartų labiau užterštos šiukšlėmis.
