Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės veiklą vykdyti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Šios veiklos LEZ buvo draudžiamos nuo 1995 m.
„Geriau vėliau negu niekada. Panaikintas beveik tris dešimtmečius galiojęs apribojimas vystyti gynybos ir saugumo pramonę laisvosiose ekonominėse zonose atrakina naują ekonomikos potencialą. Tai paskatins vietos ir užsienio investicijas į aukštesne pridėtine verte pasižymintį inovatyvų sektorių, padidins Lietuvos ekonomikos diversifikaciją ir konkurencingumą“, – teigė Prezidentas.
Prezidentas diskusijoje dėl Lietuvos gynybos pramonės plėtros su Seimo, Vyriausybės ir verslo atstovais balandžio mėnesį sutarė, kad, norint pasiekti struktūrinių pokyčių, būtina imtis veiksmų valdysenos, teisinės aplinkos gerinimo, įsitinklinimo į tarptautines gamybos grandines ir sprendimų priėmimo formatus, finansavimo ir vidinės bei išorės komunikacijos srityse.
„Įstatymo dėl laisvų ekonominių zonų pakeitimas – vienas pirmųjų gynybos pramonės proveržio žingsnių. Turime nedelsdami imtis ir kitų veiksmų, kurie įtvirtintų būtinas sąlygas sėkmingai ir sparčiai gynybos pramonės plėtrai Lietuvoje. Tai nacionalinio saugumo klausimas, kuriam iki šiol trūko deramo dėmesio“, – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas tikisi, kad iki Seimo rudens sesijos bus parengtas gynybos pramonę ir inovacijas reglamentuojantis įstatymas, peržiūrėta ir patobulinta licencijavimo bei sertifikavimo tvarka, užtikrintas tvarus bendradarbiavimas inovacijų kūrimo srityje ir atlikti kiti veiksmai, sutarti ankstesnių diskusijų Prezidentūroje metu.
Tai gal LEZ’ių atsiras ir Pietryčių Lietuvoje, prie Vilniaus, Šiaulių, nebus kaip iki šiol didžioji jų dalis atitekusi Kaunui.
Nors labai pavojinga, kai strategiškai svarbios įmonės vienoje vietoje sutektos, su paribiuose esančiais LEZais atsargiau reikėtų.
Prisiminkime, kiek Lietuvos paribių žemių supirko „ofšorinių įmonių savininkai”… Kaip BY bei UA žurnalistai išsiaiškino, kas supirko paribių žemes kitose buvusio Varšuvos pakto šalyse…
Čia jau yra, kaip sakoma, savo šešėlio baidymasis. LEZ’ai teritoriškai lieka Lietuva, jiems valstybė teikia tik paramą infrastruktūrai ir mokestines lengvatas investicinei veiklai atitinkamoje vietoje. LEZ’ų vietoms konstitucinė lietuvybė privaloma, kaip ir kitoje šalies teritorijoje. Lietuviškai valdant LEZ’ai kaip tik gali būti Lietuvos gyvenimo vystymo paribiuose priemonė. Deja, visuomenėje lėkštasis žurnalizmas skleidė “kresininkų” interesams tarnaujančias pramanytas baimes LEZ’ų steigimo paribiuose atžvilgiu, o tuo savanaudiškai naudodamiesi šalies geografiniai centrinistai juos glemžė į savo glėbį – Kaunan. Vykdyta panašiai, kaip kad buvo Lietuvoje tais pačiais tikslais atitinkamų jėgų veikta sovietmečiu kitu atveju, t.y. dėl to, kad lietuviai nesikeltų gyventi į Vilnių, atitinkami elementai skleidė Lietuvoje bauginimą jo rusiškumu, lenkiškumu, gudiškumu, o apsigyvenusiji jame netgi buvo niekinami, kaip, atseit, išdavikai, kaip jau ne lietuviai, o sovietiniai žmonės. Beje, tai buvo vykdoma kartu skleidžiant ir neapykantą entuziastų lietuvių apie 1960 metus įkurtai Vilniaus “Statybos” krepšinio komandai, laikant ją, kaip lietuvius į Vilnių traukiantį veiksnį. Beje, ši iš tų laikų einanti neapykanta krepšiniui Vilniuje (dabar Rytui) yra ne tik išlikusi, bet ir tapusi kone visuotine krepšinio bendruomenėje neapykanta pačiam Vilniui. Esant šią neapykantą sostinei buvo galima patirti iš krepšinio žiūrovų ir šiais metais Šiauliuose vykusiame KMT finaliniame turnyre, žaidžiant Vilniaus “Ryto” komandai.
Taigi LEZ’ų nesteigimui Pietryčių ir Rytų Lietuvos dalyse pateisinimui nėra objektyvių piežasčių, tad jų nesteigimo iki šiol vykdyta politika laikytina priešiška valstybės interesams, yra ją vykdžiusiųjų istorinė negarbė..