Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikime su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku aptarė Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) dotacijų dalies investavimo plano įgyvendinimą Lietuvoje.
Susitikime taip pat aptartas Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos paskelbto įsipareigojimo dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo įgyvendinimas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prieš daugiau nei dvejus metus Europos Vadovų Taryboje buvo sutartos beprecedenčio dydžio lėšos, skirtos Europos Sąjungos atsigavimui po koronaviruso krizės. Lietuvai, be reikšmingos paskolų dalies, patvirtinta ir RRF dotacijų dalis, siekianti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Prezidentas teiravosi nepriklausomos, aukščiausios valstybinio audito institucijos vadovo nuomonės apie Lietuvos pažangą investuojant Gaivinimo fondo lėšas.
„Istoriškai Lietuva yra Bendrijos pirmūnė įgyvendinant ES finansuojamus projektus. Matuojant BVP augimą vienam gyventojui po 2000 m. esame didžiausią naudą iš narystės ES pasiekusi šalis. Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti šią Lietuvos sėkmės istoriją. ES investicinės galimybės turi ir toliau teikti apčiuopiamą naudą Lietuvos visuomenei, kiekvienam piliečiui“, – sakė Prezidentas.
Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka RRF dotacijų dalies investavimo plano įgyvendinimo auditą.
Prezidentas ragina Vyriausybę nevėluoti įgyvendinant Europos Vadovų Taryboje suderėtą Gaivinimo fondo investicinį planą ir daugiau konsultuotis su socialiniais partneriais. Tai galėtų padėti greičiau ir efektyviau investuoti Lietuvai suderėtas 2 mlrd. eurų vertės lėšas.
Domėtasi ir patikromis
Šalies vadovas taip pat domėjosi, kokie auditai atliekami švietimo srityje.
Pernai rugsėjį pasirašytas Politinių partijų susitarimas dėl švietimo yra didelis laimėjimas, į jį daug vilčių ir lūkesčių dėjo švietimo ir mokslo bendruomenės. Prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu kyla abejonių, ar švietimo susitarimas bus pilnai vykdomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.
Žvelgiant toliaregiškai, Prezidento nuomone, švietimo finansavimas yra tarp svarbiausių šalies išlaidų po gynybos finansavimo. Šalies vadovas tikisi, kad partijų susitarimas dėl švietimo bus pilnai vykdomas šiemet rengiant biudžeto projektą.
Pokalbyje atkreiptas dėmesys, jog ministerijoms būtina išgirsti ir įgyvendinti rekomendacijas, kurias reguliariai teikia Valstybės kontrolė, kad švietimui skirtos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau.
Gal jau laikas būtų Prezidentui pasidomėti valstybės kontrolieriaus dėl ES finansuojamo “Rail Baltica” lėšų panaudojimo naudos. Juk akivaizdu, kad tiek ekonomniu, politiniu, propagandiniu, tiek karinio judumo atvilgiu naudingiausia buvo tas lėšas panaudoti sujungiant 249 km/val greičio “Rail Baltica” tiesioginiu martšrutu Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Būtent tą ir pabrėžė Estijos prezidentas 2013 metais vizito į Lietuvą metu. To įgyvendinimą derėjo sieti su šių valstybių 100-mečio sukaktimi 2018 metais ir taip gaunant didesnį finansavimą.
Europinę vėžę jugiančią su Lenkija – Lietuva turėjo Šeštokuose ir jos perspektyvoje kroviniams gabenti pakako. Be to, Lenkija jos greičio , vietomis esančio tik apie 50 km/val., savo teritorijoje didinti iki „Rail Baltica“ nustatyto 249 km/val, kiek žinoma, neplanavo, apie tokius planus informacijos nėra ir dabar.
Nežiūrint to, Lietuva už apie 365 mln. lėšas, kurių apie 85% skirti ES, pirmiausiai europinės vėžės tiesimo ėmėsi nuo Kauno per Šeštokus iki Lenkijos sienos. Ta vėžė susisiekimui su Baltoge ekspoatuojama, regis, nuo 2015 metų. Krovinių srautas ja netapo toks, kad nepakaktų Šeštokuose buvusio terminalo jiems gabenti dabar ar netolimije perspektyvoje. Be to, ta vėže iš Kauno iki Balstogės traukinys, važiuojantis ar ne apie 5 val, keleiviams taip pat negali būti patrauklus. Tokiu atveju akivaizdu, kad minėtos ES ir savos lėšos yra išleistos be „apčiuomos naudos“. Užuot turėję visais atžvilgiais valstybei ir jos gyventojams naudingą – pelną duodančią keleivinę 249 km/val greičio „Rail Baltica“: Vilnius- Ryga -Talinas, turime, regis, 120-160 km/val greičio europinę vėžę be „apčiuopiamos naudos“ nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Be to, numatomu vėžės maršrutu per Panevėžį – Kauną, o ne per Šiaulius – Vilnių yra izuoliuojami kaip valstybei išskirtiniai centrai: Šiauliai kaip esantys netoli uosto – Klaipėdos, Vilnius kaip sostinė. Šiuo atveju ir žemės išpirkimas galėtų būti žymiai mažesnis. Taigi vargu, ar už tuos išleistus 365 mln. buvo įgyvendinama valstybės strateginė nauda. Ar nederėtų dėl to atkreipti dėmesį Prezidentui, Valstybės kontrolieriui…