Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kokį studijų ir profesijos kelią rinktis?

www.alkas.lt
2023-05-06 11:00:08
57
PERŽIŪROS
1
Fredo Morledžo (Fred Morledge) gitara | R. Gražio nuotr.

Fredo Morledžo (Fred Morledge) gitara | R. Gražio nuotr.

Artėjant metui pasirinkti profesinį kelią ar studijas aukštosiose mokyklose, dauguma šalies moksleivių ir abiturientų svarsto, kokias studijų kryptis pasirinkti.

Ne vienerius metus tarp pasirinkimų pirmauja socialiniai ir humanitariniai mokslai, o štai tikslieji lieka šešėlyje.

Žinovų teigimu, taip yra todėl, kad tikslieji mokslai yra kiek sudėtingesni už humanitarinius, o mokyklose vis dar trūksta mokytojų, kurie gebėtų mokinius ne tik gerai išmokyti, bet ir sudominti.

„Labai dažnai jaunų žmonių pasirinkimai būna nulemti ne protingų priežasčių, o jausmų – renkamasi studijuoti ne tai, ką galėtų, o kas atrodo paprasčiau.

Toks požiūris pastebimas ir mokyklose – mokiniai vengia rinktis tiksliųjų mokslų mokymąsi aukštesniuoju lygiu, vis mažiau abiturientų renkasi laikyti fizikos, chemijos egzaminus, nes išmokti šias disciplinas reikia įdėti daugiau pastangų.

Tad labai svarbi grandis yra mokytojai, išmanantys tiksliuosius mokslus, norintys perteikti žinias mokiniams, sudominti juos atskleidžiant, kad tikslieji mokslai gali būti pritaikomi ne vien kažkokioje labai siauroje srityje, bet ir mene, medicinoje, muzikoje“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis.

Jam antrina ir Rapolas Gražys, „Lava Drops“ gitarų, kuriomis groja garsiausi pasaulio muzikantai, kūrėjas.

Jo teigimu, tikslieji mokslai su muzika visada yra ir buvo šalia, nes atmetus muzikos kuriamą jausmą, daug ką galima paaiškinti matematiniais dėsniais.

„Esu baigęs gaminio dizaino studijas, o ši specialybė apjungia daug sričių – meninę, inžinerinę, kažkiek ir tiksliųjų mokslų.

Šiandien labai svarbią mano veiklos dalį sudaro darbas su inžineriniu įrankiu – trimačio modeliavimo programa „Solidworks“.

Ji yra naudojama ne tik muzikos industrijoje visame pasaulyje, bet ir projektuojant lėktuvus, automobilius, jachtas.

Tai labai preciziška programa, bet dėl to ji ir yra naudinga, nes kiekvienas milimetras grojant su gitara yra labai svarbus tiek muzikanto patogumui, tiek garso skambesiui.

Taigi, šalia muzikos visada rasime ir matematiką“, – sako R. Gražys.

Dovaldės Butėnaitės gitara | R. Gražio nuotr.
Dovaldės Butėnaitės gitara | R. Gražio nuotr.

Jungia nesujungiamas medžiagas

Anot R. Gražio, gitarų kūrimo ir gamybos procesas yra ilgas ir daugialypis.

Pirmiausia būna kliento arba kūrėjo vizija, tuomet ateina eilė sumanymo piešimui ir eskizavimui – tai reikia atlikti kruopščiai, apsvarstyti visas įmanomas galimybes ir technologijas.

Vėliau visada projektas vizualizuojamas trimatėje erdvėje, tuomet pereinama prie bandymų ir bandymų, kuriems pavykus pradedama gamyba.

Visas šis procesas trunka nuo trijų iki penkių mėnesių, bet tai priklauso nuo projekto – pašnekovas sako, kad yra tekę gitarą gaminti ir daugiau nei metus.

Kūrėjas pasakoja, kad gitara nuo vaikystės buvo jo neatsiejamas palydovas, tad nebuvo sunku pastebėti, jog gitarų industrija ilgą laiką buvo perpildyta labai panašių gitarų, kurios taip pat atrodo, taip pat skamba.

Taip gimė idėja pasitelkiant įvairių mokslų principus bei technologijas sujungti natūralias, kartais nesujungiamas medžiagas, panaudojant savitą dizaino kalbą ir taip atrasti naują kelią styginių instrumentų pasaulyje.

„Gitaras kuriu technologijų pagalba jungdamas skirtingas natūralias medžiagas, kurių masinė gamyba negali sau leisti.

Pavyzdžiui, viename iš dizainų, kuris laimėjo garbingą „RedDot“ dizaino apdovanojimą, sujungiau kietmedį su lėktuvo aliuminiu.

Kitas bruožas – instrumentų viduje inkrustuojame karbono juostas, kurios padeda išlaikyti instrumento stabilumą ir neišsikraipo skraidant, mat muzikantams dažnai nutinka, kad po ilgo skrydžio instrumentas dėl atmosferų skirtumo ir spaudimo pradeda išsilenkinėti.

Taigi čia vėl įsijungia ir fizikos dėsniai, ir žinios apie medžiagų savybes“, – pasakoja R. Gražys.

Jo teigimu, yra gitarų, kurias pagaminus pačiam kilo nuostaba, kad pavyko. Viena tokių – gitara iš juodojo gintaro lydinio.

„Ji buvo pristatyta visame pasaulyje ir apkeliavo labai daug naujoviško meno, muzikos, inovacijų, juvelyrikos ir dizaino parodų.

Ja grojo labai daug pasaulinio lygio žvaigždžių, tarp kurių Styvas Morsas (Steve Morse) iš „Deep Purple“ ir (Dominic Miller) iš grupės „Sting“ bei daugelis kitų.

Kitas projekta Dominikas Mileris buvo bosinė penkiastygė gitara, kurios didžioji dalis buvo pagaminta naudojant kianito kristalą, taip pat gitara su meteorito inkrustacijomis“, – vardija pašnekovas.

Džekas Vaitas (Jack White) ir Rapolas Gražys | L. Medina nuotr.
Džekas Vaitas (Jack White) ir Rapolas Gražys | L. Medina nuotr.

Žinovų poreikis kasmet dvigubėja

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2022 m. šalies universitetai į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę priėmė studijuoti 1 033 asmenis (2021 m. – 1 178, 2020 m. – 1 043), kolegijos – 1 393 asmenis (2021 m. – 1 413, 2020 m. – 1 230).

Pirmąjį pirmenybinį inžinerijos mokslą nurodė 8,4 proc. stojančiųjų į universitetus ir šie mokslai liko penktoje vietoje po socialinių (18,2 proc.), sveikatos (14,2 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12,1 proc.), informatikos mokslų (10,5 proc.).

Tarp stojančiųjų į kolegijas inžineriją pirmuoju prioritetu nurodė 16 proc. ir tai yra trečia vieta po verslo ir viešosios vadybos (25,4 proc.) bei sveikatos mokslų (22,4 proc.).

Pasak D. Lasionio, vien iš skaičių padėtis neatrodo labai prasta, tačiau žvelgiant plačiau akivaizdu, kad inžinerinių specialybių žinovų paklausa gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių specialybių studentų skaičiui, „žirklės“ tik plėsis.

LINPRA duomenimis, inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus, o iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

„Jau šiandien inžinerija yra perspektyvi ir gerai apmokama specialybė,  inžinerinės pramonės sektoriuose dirbantys žmonės vidutiniškai uždirba 10–15 proc. daugiau negu Lietuvos vidurkis, o gabūs studijuojantys jaunuoliai darbo pasiūlymų neretai sulaukia dar nebaigę aukštųjų mokyklų, darbdaviai juos graibstyte graibsto, siūlydami gerai apmokamas ir perspektyvias darbo vietas.

Dėl to gaila, kad ne visi jauni žmonės, kurie galėtų studijuoti šiuos mokslus, renkasi tai daryti.

Tokia situacija ne tik gilina jau dabar esančią specialistų trūkumo problemą, bet ir atima iš jaunų žmonių galimybę dirbti perspektyviose, konkurencingus atlyginimus ir profesinę karjerą siūlančiose srityse“, – sako LINPRA direktorius.

Dominikas Stingas (Dominic Miller) (Sting) ir Rapolas Gražys | Asmeninė nuotr.
Dominikas Stingas (Dominic Miller) (Sting) ir Rapolas Gražys | Asmeninė nuotr.

Apie LINPRA:

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija, veikianti nuo 1993 metų.

Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu asociacija atstovauja inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams.

Šiuo metu LINPRA sudaro 137 nariai, tarp kurių – plastiko, metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos, elektronikos ir transporto priemonių gamybos įmonės bei šių sričių mokslo ir mokymo institucijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VDU steigia stipendijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti
  2. Būsimi studentai kviečiami rinktis mokytojo profesiją
  3. Akademinė bendruomenė kyla į kovą už iš studijų krypčių sąrašo nepagristai išbrauktą etnologiją
  4. Rinktis mediciną galės daugiau studentų
  5. Vilniuje – „Tarptautinių studijų dienos“
  6. „Mokslo pieva“ – galimybė studentams dirbti kartu su patyrusiais dėstytojais bei mokslininkais
  7. Programuotoju gali būti ne tik tiksliųjų mokslų mėgėjas
  8. Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai
  9. Smegenų veiklą analizuojantys prietaisai – ateities pagalba mokykloms
  10. VDU profesorius E. Aleksandravičius. Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių
  11. Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti
  12. Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti
  13. VDU pagal studentų skaičių – antras Lietuvoje
  14. Tikslieji mokslai ne mada, o pasirinkimas
  15. Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. ne gitaristas says:
    3 metai ago

    Rašoma: dėl atmosferų skirtumo. Yra viena atmosfera mūsų planetoje. Bet yra slėgių skirtumas kabinoje ir išorėje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šilumos siurblys
Energetika

Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

2026 01 02
Automobiliai
Lietuvoje

Naudotų automobilių rinkoje numatomas kainų augimas

2026 01 02
Naujagimis
Gamta ir žmogus

Metų pradžioje Santaros klinikose pasaulį išvydo 5 naujagimiai

2026 01 02
Siuntos
Gamta ir žmogus

Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

2026 01 02
Pinigai
Lietuvoje

Atsirado daugiau pasirinkimo galimybių pensijų kaupimo dalyviams

2026 01 02
Žemės sklypai
Lietuvoje

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai

2026 01 02
Senos padangos
Lietuvoje

Didėja baudos už išmestas padangas

2026 01 02
Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvė
Pilietinė visuomenė

Sausio 1-ąją Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė – valstybės vėliava

2026 01 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Iš kelio! apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Naivus klausimas apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Naivus klausimas apie S. Buškevičius. Vienintelė valstybė šiais laikais kariniu būdu nugalėjusi Rusiją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui
  • Naudotų automobilių rinkoje numatomas kainų augimas
  • Metų pradžioje Santaros klinikose pasaulį išvydo 5 naujagimiai
  • Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

Kiti Straipsniai

Ponis Naikas

Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais

2026 01 02
Lėktuvas

Kaip nesuklysti perkant lėktuvo bilietus?

2026 01 02
Telefonas

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami griebiasi telefono

2026 01 02
Vaistai

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

2026 01 01
Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Iš kelio! apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Naivus klausimas apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Naivus klausimas apie S. Buškevičius. Vienintelė valstybė šiais laikais kariniu būdu nugalėjusi Rusiją
  • Naivus klausimas apie S. Buškevičius. Vienintelė valstybė šiais laikais kariniu būdu nugalėjusi Rusiją
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jauni žmonės kviečiami tapti Pasaulio paveldo savanoriais | unesco.lt nuotr.

Jauni žmonės kviečiami tapti Pasaulio paveldo savanoriais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai