Naujos viešos žaliosios sostinės erdvės – Japoniško sodo Šnipiškėse – kūrėjai atveria vartus lankytojams: jau šiandien, nelaukiant po savaitės vyksiančios atidarymo šventės, čia kviečiamas kiekvienas, norintis įamžinti ypatingą pavasario laiką – sakurų žydėjimą.
„Vilniečiams atkovojome erdvę, prieš kelerius metus buvusią beveik nepraeinamu šabakštynu, – sako kadenciją baigiantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Akivaizdu, kad dabar šią vietą atras ne tik ieškantys trumpiausių jungčių tarp miesto centro ir šiaurinės dalies.“
„Šis projektas Vilniuje – unikalus. Įrengta pagal visus tradicinio japoniško sodo reikalavimus ši vieta pritrauks ne tik aplinkinius gyventojus, bet ir miesto svečius. Lankytojai galės pajusti bei pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas“, – kalbėjo naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Kelionę žaliąja jungtimi į Japonišką sodą šiandien galima pradėti Baltojo tilto pievoje, per Linkmenų gatvę pasiekus Japonišką sodą, vėliau tęsti kelionę per jau daugelio pamėgtą Neries senvagės parką, o dar toliau laukia ir Ozo parkas.
20-ies japoniškų vyšnių alėja dalysis lankytojų dėmesiu su beveik 700 kitų čia pasodintų naujų medžių ir išsaugotais senaisiais brandžiais medžiais. Nauji želdinių masyvai kartu su krūmais kuria jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskiria nuo intensyvios aplinkinės miesto infrastruktūros – statinių ir gatvių (sodas įkurtas prie Lvivo, Linkmenų ir Geležinio Vilko g. sankryžos).
Sode tikrai patiks šeimoms: čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas, visų saugumui pasirūpinta ir vaizdo kameromis. Šalia pasivaikščiojimo takų įrengta daugybė suolelių, kitų mažosios architektūros elementų, atsigaivinimui įrengti geriamojo vandens fontanėliai. Mažosios architektūros statiniai projektuoti pagal Universalaus dizaino principus.
„Džiaugiamės dar vienu mūsų įgyvendintu itin svarbiu Vilniui projektu – Japonišku sodu, kuris miesto centre sukurs išskirtinę, žalią, japoniškomis tradicijomis kurtą ir įgyvendintą erdvę. Tikime, kad šis objektas svariai prisidės prie sostinės išskirtinių žaliųjų erdvių formavimo ir vilniečių gerovės“, – teigia UAB „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas.
Informaciniai stendai padės atpažinti ir suprasti tradicinio japoniško sodo elementus – Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį, didžiulius akmenis, sausąsias upes ir kt. – visžaliai augalai ir kitos detalės leis šiai vietai būti patraukliai visus keturis metų laikus.
Penkių hektarų ploto Japoniško sodo centre tyvuliuojantį tvenkinį galima apžiūrėti ne tik iš tolo, bet ir vaikštant pontoniniu tiltu. Tilteliai ves ir pro krioklį, kaskadas, žuvų baseinus ir sausąsias upes.
„Šis projektas reikalavo kruopštaus ir atsakingo darbo: juk erdvė turėjo būti įrengta pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus. Mūsų tikslas – patogaus ir malonaus gyventi Vilniaus kūrimas, o tokios erdvės leidžia gyventojų laiką paversti kokybiškesniu. Džiaugiuosi matydama rezultatą ir tikiu, jog sodu džiaugsis ir jo lankytojai“, – dalinasi projekto priežiūrą vykdžiusios Vilniaus vystymo kompanijos Finansų departamento direktorė Karolina Sakalauskaitė, laikinai einanti generalinės direktorės pareigas.
Atvykus su transporto priemone, galima pasinaudoti specialiai įrengta automobilių ir autobusų stovėjimo aikštele. Didžioji Japoniško sodo atidarymo šventė suplanuota balandžio 29-ąją. Japonijoje ši diena pažymėta nacionalinių švenčių kalendoriuje ir vadinama Žalumos diena, kai dėkojama dievybėms už žemei suteiktą gyvybę ir grožimasi žaluma. Tai ir Japonijos imperatoriaus Šiovos, mėgusio visa, kas gyva ir žalia, gimimo diena.
