Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save

Stebimas augantis kvalifikuotų miškininkų trūkumas kelia nerimą tiek miškų ūkio įmonėms, su miškininkyste susijusioms įstaigoms, tiek medienos perdirbėjams.

Šiuolaikines technologijas, tarpdisciplinines žinias ir analitinį mąstymą pasitelkiantys miškininkystės specialistai jau dabar yra aukso vertės.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, aukštos kvalifikacijos miškininko studijos valstybei yra būtinos – tvariai miškininkauti gali tik kvalifikuoti žinovai, gerai pažinę sudėtingas miško ekosistemas, įvaldę šiuolaikines technologijas.

Šiuolaikinės technologijos ir jų suteikiamos galimybės tuo pačiu kelia ir iššūkių – jų diegimui ir valdymui reikia vis daugiau profesionalių miškininkų.

Miškininkystės sektorių keičia šiuolaikinės technologijos

Buvęs Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Saulius Cironka pastebi, kad miškininkystės sektorių keičia naujos, pažangios technologijos, automatizavimas, robotizavimas, įvairių greitai surenkamų duomenų analizė, nuotolinių informacijos surinkimo ir darbo metodų panaudojimas.

„Jei anksčiau miškininkai daug laiko praleisdavo keliaudami miškais, stebėdami juos ir rinkdami darbui reikalingas žinias, tai dabar šiuos darbus galima padaryti daug greičiau ir kokybiškiau, panaudojant naujas technologijas, dronus ir kitas žinių surinkimo priemones.

Duomenims rinkti pasitelkiamos palydovinės technologijos, duomenų analizei ir galimiems iššūkiams, tokiems kaip kenkėjų stebėsena, ligos ir jų plitimas, klimato pokyčiai, prognozuoti bus naudojamas dirbtinis intelektas“, – pasakoja S. Cironka.

Pasak pašnekovo, šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai dirba su GIS sistemomis, naudoja įvairias duomenų bazes, analizuoja turimus duomenis ir priima svarbius sprendimus, juos išbando ar lygina modeliuojamus sprendinius su esama padėtimi miškuose.

„Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes stebėti padėtį per nuotolį ir, vos gavus duomenis apie pokyčius, ligas ar kenkėjus, greitai reaguoti, siekiant nedelsiant užtikrinti židinių izoliavimą, imtis apsauginių priemonių ir laiku užbėgti įvykiams už akių.

Palyginus, kaip miškininkai dirbo prieš keletą dešimtmečių ir dabar, skirtumai labai ryškūs.

Todėl būtina ruošti žinovus, gebančius dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – apie naujus į kvalifikuotus miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba buvęs VMT direktorius.

Dėl kvalifikuotų miškininkų trūkumo prarandama dalis galimos miškų vertės

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas ir Europos žemės savininkų organizacijos viceprezidentas dr. Algis Gaižutis pastebi, kad kvalifikuotų miškininkų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių.

„Padėtį galėjo lemti viešojoje erdvėje skleidžiamos netikslios žinios apie miškininko darbo pobūdį ir galimybes, nežinomybė dėl karjeros galimybių, formuojami neigiami stereotipai, menkas visuomenės suvokimas apie miškininko darbo svarbą ir prasmę.

Reikėtų pabrėžti, kad profesionaliai vykdoma miškininkystė yra dinamiška ir daugiadisciplinė sritis, turinti didelę įtaką visuomenės gerovei ir šalies ekonomikos augimui“, – atkreipia dėmesį dr. A. Gaižutis.

Įmonių grupės „VMG Group“ tvarios statybos žinovas Paulius Milčius pripažįsta girdintis iš kolegų, kad miškininkų trūksta, o dėl to ilgainiui gali būti neatliekama dalis svarbių darbų, pavyzdžiui, miško priežiūros, ugdymo.

„Ypač pavojinga galvoti, kad jei dabar viskas dar atrodo pakankamai gerai, tai taip pasiliks visuomet. Ilgainiui yla vis tiek išlįs iš maišo“, – sako P. Milčius.

Pasak tvarios statybos žinovo, ne mažesnį rūpestį kelia tai, kad prarandama didelė dalis vertės, kai eksportuojama neapdirbta žaliava.

„Bendradarbiaujant miškininkams ir pramonei, medieną reiktų perdirbti kuo arčiau jos šaltinio, kuriant aukštesnės vertės gaminius“, – teigia P. Milčius.

Ieško miškininkų – veikėjų kovai su klimato kaita

Pasak P. Milčiaus, Švedijoje ir Austrijoje, šalyse, kur stipri medienos pramonė, rinktis miškininko, medienos perdirbėjo ir net statybos iš medienos specialybes kviečiama motyvuojant būti veikėjais kovoje su klimato kaita.

„Reikia šviesti jaunimą, kad būtina protingai skaičiuoti, kokią medienos derliaus dalį galime pasiimti ir tą dalį pasiimti atsakingai – saugant miško buveines, vandens telkinius, laikantis tvarios miškininkystės normų, o taip pat ir kiekybinio bruožo“, – pastebi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad jaunimui svarbu parodyti miškininkystės ir visos vertės, gaunamos iš miško grandinės, svarbą stabdant klimato kaitą.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad miškininko profesija reikalinga ir paklausi.

„Lietuva turi didėjančius miškų plotus, kuriems būtina išmintinga priežiūra ir profesionalus naudojimas, tai leidžia prognozuoti, kad miškininko profesijos laukia geros galimybės.

Profesionaliai tvarkomas miškų ūkis būtinas Lietuvos ekonomikos augimui ir tvariam miškų valdymui.

Ir ateityje mums reikės aukštos kvalifikacijos miškininkų, gebančių rengti miškininkystės darbus, atliepiant vis labiau kompleksiškus tvaraus ūkininkavimo miškuose reikalavimus, mokančių ugdyti atsparesnes miškų ekosistemas,  kas reikalauja plataus akiračio, specialių žinių ir gebėjimų.

Netrukus reikės žinovų miškininkų, gebančių veiksmingai spręsti iššūkius, susijusius su klimato kaita, biologine įvairove ir žmonių gerbūvio užtikrinimu ir tuo pat metu užtikrinančių tvarų miškų ūkio vystymąsi.

Miškininkai jau dabar turi gebėti veiksmingai naudoti naujas technologijas, taikyti miškų auginimo ir priežiūros būdus“, – mintimis dalijasi dr. A. Gaižutis.

Platus išsilavinimas miškininkams atveria daug galimybių

Cironka pastebi, kad universitetinės miškininkystės studijos jauniems aukštos kvalifikacijos žinovams suteikia daug galimybių rinktis būsimą darbo sritį ir darbdavį.

„Šiuolaikinio miškininko kvalifikacijai ir gebėjimams keliami gana aukšti reikalavimai.

Šiuo metu trūksta ir ateityje vis daugiau reikės žmonių, išmanančių įvairias naujas GIS sistemas, mokančių dirbti su informacinėmis sistemomis, naujais įrankiais su išmanumo bruožais, gebančių darbui pasitelkti dirbtinio proto suteikiamas galimybes ir šalia to turinčių daug profesinių žinių:

nuo genetikos iki miškų sektoriaus ugdymo ir planavimo sprendimų priėmimo“, – apie aukštos kvalifikacijos miškininkams keliamus reikalavimus ir darbdavių lūkesčius mintimis dalijasi S. Cironka.

Pasak pašnekovo, žinių spektras labai platus. „Studijuojant įgyjama daug gebėjimų. Iš vienos pusės, dėl to sunkiau, nes reikia įsisavinti gana daug žinių.

Iš kitos pusės – šis platus išsilavinimas atveria ypatingai daug galimybių rinktis norimą darbo sritį, vėliau – pereiti iš vienos srities į kitą“, – pastebi S. Cironka.

Svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas įsitikinęs, kad platus išsilavinimas ir tarpdisciplininės žinios suteikia ne tik daugiau galimybių darbo rinkoje būsimam miškininkui, bet ir užtikrina kokybišką miškų priežiūrą.

„Tik aukštų gebėjimų miškininkai gali suprasti sudėtingas miško ekosistemas, rasti sprendimus ir parinkti priemones, derinant ekologines, ekonomines ir socialines miško teikiamas naudas.

Svarbu išsaugoti miškus kaip biologinės įvairovės prieglobstį, žmogaus poilsio bei pasigėrėjimo vietą.

Jie prisideda prie šalies ekonominio augimo ir plėtros, nes žino, kaip tvarkyti mišką, kad būtų gauta kokybiška mediena bei kiti miško gaminiai.

Tvarus miškininkystės vystymasis taip pat gali prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad miškininkystė yra kompleksinė ir reikalauja specializuotų žinių apie miško ekosistemos sandarą bei funkcionavimą, miškų augimą, atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, taip pat medienos kokybę, jos apdirbimą.

„Kvalifikuoti miškininkai žino, kaip valdyti miško ekosistemas, užtikrinti augalų ir gyvūnų populiacijų tinkamą sudėtį ir darnią kaitą, valdyti miškui nepalankius veiksnius.

Šios žinios ir įgūdžiai gali padėti išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir jų ekosisteminį stabilumą.

Svarbu ir tai, kad kvalifikuoti miškininkai gali padėti tinkamai panaudoti miško išteklius:

jie žino, kaip geriausiai numatyti miško darbus, kad būtų protingai naudojami miško ištekliai.

Kvalifikuoti miškininkai gali prisidėti prie tvarios miškininkystės vystymo:

jie gali padėti įgyvendinti tvarios miškininkystės būdus, apimančius miškų išteklių tvarų naudojimą, atsinaujinančių išteklių išsaugojimą ir miškų ekosistemų atkūrimą“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pasak dr. A. Gaižučio, kritiškai sumažėjus aukštų gebėjimų miškininkų, gali kilti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik miškų ūkiui, bet ir visai šaliai.

„Miškų tvarkyme priimami sprendimai turi įtakos ilgiems dešimtmečiams ateityje.

Trūkstant miškininkų būtų itin sudėtinga užtikrinti veiksmingą miškų formavimą bei naudojimą, pakankamą miškų priežiūrą ir apsaugą, tinkamą reagavimą į klimato kaitos poveikio padarinius“, – kalba dr. A. Gaižutis ir pastebi, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ir su miškininkyste susijusioms sritims – medienos pramonei, turizmo sektoriui, biologinei įvairovei, todėl būtina užtikrinti, kad būtų ruošiama pakankamai kvalifikuotų miškininkų, vyktų profesijos garsinimas.

Pasak pašnekovo, valstybei svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą, kad būtų užtikrintas tvarus miškų valdymas, tuo ženkliai prisidedant prie šalies ūkio tvaraus vystymosi.

Kvalifikuoti miškininkai kuria valstybės kapitalą ateičiai

Tvarios statybos žinovas P. Milčius atkreipia dėmesį, kad visa miškininkystės ir medienos pramonė yra didelis ir reikšmingas šalies ekonomikos sektorius.

„Nuo tvarios ir veiksmingos miškininkystės ir šios ūkio šakos gyvybingumo tiesiogiai priklauso finansinė šalies gerovė.

Negalime ignoruoti savo turto, palikimo už kurio išsaugojimą, protingą naudojimą esame atsakingi“, – sako pašnekovas.

Tvarios statybos žinovas siūlo palyginti tinkamos medinių pastatų gamybai spygliuočių medienos eksporto vertę ir inovatyvių medinių pastatų vertę.

„Iš žalios išmaniosios statybos Lietuva galėtų uždirbti keliolika kartų daugiau.

Pavyzdžiui, 2019 metų kainomis, vertę būtų galima padidinti nuo maždaug 90 milijonų iki 1,2 milijardo eurų“, – įžvalgomis dalijasi P. Milčius.

Anot pašnekovo, miškai yra turtas, leidžiantis gerovę auginti lėtai, bet užtikrintai, kartu tai trapi vertybė, labai priklausoma nuo išmintingo ir giliomis žiniomis paremto valdymo.

„Reikia daug žinių ir išmanymo, analitinio mąstymo, nes užtenka vieno kenkėjo paplitimo, kad sunaikintų daug medienos – brangaus mūsų kapitalo.

Todėl labai svarbu, kad miškus prižiūrėtų miškininkai profesionalai, mechaniniam darbui pasitelkiantys aplinką saugančią šiuolaikinę techniką, duomenų rinkimui – šiuolaikines technologijas, o analizei – savo tarpdisciplinines žinias ir analitinius gebėjimus“, – apie į šiuolaikinius miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba P. Milčius.

Pašnekovas pastebi, kad mediena – išskirtinė medžiaga, jos panaudojimas ateityje neapsiribos vien statybos ar baldų pramonės sektoriais.

„Dėl svorio ir stipruminių savybių santykio mediena yra viena iš tvirčiausių medžiagų.

Dažnėjančios surenkamos statybos rinkoje inžinerinė mediena tampa pagrindine žaliava, ji itin svarbi siekiant robotizuoti statybų sektorių.

Kita svarbi medienos panaudojimo sritis – tekstilė, jos gamybai iš medienos reikia žymiai mažiau vandens resursų nei iš medvilnės.

Ir kitose srityse dėl savo išskirtinių savybių mediena itin patraukli lyginant su kitomis konkuruojančiomis medžiagomis“, – pastebi P. Milčius ir atkreipia dėmesį, kad šiandien turime investuoti į valstybės kapitalą ateičiai – miškų atsodinimą ir profesionalią priežiūrą, šios dienos investicijos atsipirks ir daug naudos atneš ateityje.

Miškų puoselėjimas – pagrindas ateities kartoms

Pasak S. Cironkos, miškininkystės specialistų darbas labai svarbus ir reikalingas, augindami ir puoselėdami miškus, dedame pagrindą ateities kartoms.

Miškai – tai ne tik žaliava pramonei, bet ir pagalba sprendžiant socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas.

„Švarus įkvepiamas oras, klimato kaitos lėtinimas ar anglies užrakinimas augaluose ir medžiuose – tai itin aktualios temos, tiesiogiai susiję su šiuolaikinio miškininko profesija.

Vertinant visame pasaulyje fiksuojamus klimato pokyčius, tai turėtų būti viena iš pirmenybinių specialybių.

Šiandienos miškininkystės žinovų atliekamo darbo rezultatus pamatys ateities kartos. Tai labai ilgas ir itin svarbus procesas“, – pastebi pašnekovas.

Cironka atkreipia dėmesį, kad universitetuose reiktų ruošti daugiau aukštos kvalifikacijos žinovų ir taip dėti pagrindus ateičiai.

„Jau dabar trūksta įžvalgių, gebančių analizuoti įvairius duomenis, veiksmingai naudoti išmaniąsias technologijas žinovų.

Reikia gebančių priimti strateginius sprendimus, įvertinti ilgalaikę sprendimų reikšmę miškininkų.

Pakankamas šių žinovų rengimas užtikrintų pagrindą visų ūkio sričių plėtrai.

Miškininkystė – tai ne tik miškas ir žaliava pramonei, energetikos, transporto ar statybų sektoriams, tai yra ir gamta, ir bioįvairovė, kurios dėka mes galime gyvuoti“, – apie miškininkystės sektoriaus svarbą mintimis dalinasi S. Cironka.

Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, juos naikindami nukentėsime patys

Cironka atkreipia dėmesį, kad miškai užima trečdalį Lietuvos teritorijos.

„Tai – ne tik medžiai ir mediena, bet ir bioįvairovės išsaugojimui būtinos natūralios buveinės, taip pat kokybiškam laisvalaikiui svarbios rekreacinės teritorijos, prie bendrojo vidaus gaminio žymiai prisidedanti ekonominė veikla.

Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, palikdami juos be tinkamos priežiūros, naikinsime patys save“, – kalba S. Cironka.

Anot P. Milčiaus, dabar gyvename žmogaus dominavimo amžiuje – užfiksuota, kad iki 2020 metų iš dirbtinių medžiagų žmogaus sukurta masė viršijo visą pasaulyje egzistuojančią gyvąją biomasę.

„Maždaug pusė žmogaus sukurtos masės yra betonas, didžioji jo dalis panaudota statybose, kur gerokai veiksmingiau, imdami dalį miškų prieaugio, galėtume naudoti medieną.

Tam reikia aukščiausios kvalifikacijos žinovų visoje vertės grandinėje, miškininkai čia atliktų ypatingai svarbų vaidmenį.

Miškininkai turi gebėti planuoti miško, kaip ekosistemos valdymą, kad į miškus žiūrėtų platesniu žvilgsniu.

Mes jau įsikišome į gamtos valdymą, dabar turime elgtis išmintingai ir siekti išlaikyti miškus sveikus, atstatyti natūralų balansą, mažinti kenkėjų plitimo galimybes, o tam reikia kvalifikuotų miškininkų“, – užbaigia P. Milčius.