Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo bei tūpimo taką turintis tarptautinis Šiaulių oro uostas 2022 metus baigė pelningai. Neaudituotais duomenimis, pernai oro uostas uždirbo 131,6 tūkst. eurų grynojo pelno, arba 2,6 karto daugiau nei prieš metus. Palyginamuoju laikotarpiu jo pajamos išaugo 62 proc. iki 763,8 tūkst. eurų.
Šiaulių oro uosto Valdyba su 2022 metų audituota finansine atskaitomybe susipažino prieš keletą dienų. Kovo pabaigoje ją tvirtins akcininkai, kurie taip pat priims sprendimą dėl pelno paskirstymo.
„Ilgą laiką savo krypties ir nišos rinkoje ieškojusiam Šiaulių oro uostui 2022-ieji finansine prasme buvo ypač sėkmingi. Tokius ir dar geresnius rezultatus norėtume matyti kiekvienais metais, to norime ir to sieksime. Išsigryninome veiklos kryptį, nuolat dirbame su išorės investuotojų pritraukimu ir šio proceso, kuris mums leistų teikti visą krovinių gabenimo paslaugų spektrą, dar nebaigėme. Liko paskutinis laisvas žemės sklypas, į kurį kviečiame logistikos, sandėliavimo ir siuntų verslus“, – sako Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada ir primena, kad sklypo nuomos aukcionas vyks kovo 16 d.
Šiaulių oro uostas pernai aptarnavo 32 proc. daugiau orlaivių, o reaktyvinio kuro pardavimas tonomis per metus išaugo trečdaliu. Atitinkamai pernai, palyginti su 2021-aisiais, oro uosto pajamos iš aviacijos veiklos didėjo 70 proc.
Tuo tarpu neaviacinės pajamos per praėjusius metus augo 29 proc. Tarp šių pajamų išsiskiria žemės sklypų nuomos pajamos, kurios pernai sudarė 50,6 tūkst. eurų.
Pasak A. Kuezados, Šiaulių oro uosto Valdybai pristatyta 2023-2025 metų strategija bei 2023 metų strateginis planas numato išnuomoti valdomo sklypo dalį investuotojams, kurie panaudotų jį logistikos bei aviacinės veiklos tikslams. Tarp kitų siekių – naujų oro krovinių maršrutų, skirtų gyvų galvijų ir kitų krovinių gabenimui, inicijavimas.
„Išskridusių ar atskridusių keleivių skaičius kasmet truputį svyruoja, bet iš esmės išlieka stabilus. Esame orientuoti į krovinių gabenimą, todėl Šiaulių oro uosto terminalu naudojasi tik atvykstančių ar išvykstančių orlaivių įgulos, Lietuvos kariuomenės, NATO kariai, bendrosios aviacijos orlaivių keleiviai“, – teigia oro uosto vadovė.
Kiek anksčiau skelbta, kad Šiaulių oro uostu besinaudojantys kariškiai nusprendė susigrąžinti pastatą – keleivių terminalą pietinėje oro uosto dalyje. Dabartinių patalpų su Krašto apsaugos ministerija (KAM) panaudos sutartis nustos galioti 2025 m. kovo 4 dieną, todėl visos civilinės aviacijos paslaugos iki to laiko bus perkeltos į šiaurinę aerodromo dalį, kur planuojama statyti naują terminalą.
A. Kuezados vertinimu, tai leis koncentruoti civilinės oro uosto dalies veiklą, tačiau naujo terminalo projektavimo bei statybų projektas pareikalaus ir dėmesio, ir investicijų. Pastarųjų apimties oro uostas neprognozuoja, ateityje iš rinkos dalyvių siekdamas gauti geriausius bei ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus.
Koronaviruso pandemijos metu tapęs parkavimo aikštele orlaiviams ir pasiekęs lūžio finansiniuose rezultatuose, 2022 metų pabaigoje Šiaulių oro uostas turėjo sukaupęs 133,2 tūkst. eurų nepaskirstyto nuostolio, kurį beveik visą ir padengs 2022 metais uždirbtas pelnas.
Tarptautinėse aviacijos sistemose EYSA/SQQ šaukiniu atpažįstamas Tarptautinis Šiaulių oro uostas atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus.
