Ar mes, vakarai, galime išeiti už mąstymo dėžutės ribų?

Politinis strateginis lygmuo

JAV prezidentas Džo Baidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Šolcas penktadienį Ovaliajame kabinete daugiau nei valandą kalbėjosi už visiškai uždarų durų. Pokalbyje nedalyvavo net jų vyriausieji patarėjai. Pasibaigus susitikimui, Dž. Baidenas ir O. Šolcas perėjo per salę į Ruzvelto kambarį, kuriame bendravo Amerikos ir Vokietijos pareigūnai.

Pasak aukšto rango administracijos pareigūno, kuris prašė neskelbti jo pavardės, apibūdindamas už uždarų durų vykusias diskusijas, Dž. Baidenas pajuokavo, kad abu lyderiai patys išsprendė visus klausimus.

Duok Dieve, kad taip būtų. Mes gi savo ruožtu turime pasidžiaugti, kad pagaliau vis dažniau dirbama ne antraštėms ir politiniams pasirodymams, trypiant ant ukrainiečių kaulų, o bandant susitarti dėl bendrų veiksmų.

Ypač malonu girdėti, kad žurnalistams klausimų lavina užvertus atstovus spaudai dėl to, kokie susitarimai buvo pasiekti ir kokie buvo sudaryti planai, Baltieji rūmai išliko nebylūs.

Oficiali susitikimo ataskaita sausai skelbia, kad abu lyderiai „aptarė karą ir apsikeitė nuomonėmis apie kitas pasaulines problemas“.

Skirtingai nuo oficialių valstybinių vizitų, pavyzdžiui, kai pernai į Vašingtoną atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas, dabar nebuvo jokios pompastikos ir ceremonijų. Šolco kelionėje nebuvo ir įprastos spaudos konferencijos, kurioje abu lyderiai atsako į abiems šalims atstovaujančių žurnalistų klausimus.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas sakė, kad Ukrainai gavus kandidatės statusą, Europos Sąjungos pateikė septynias rekomendacijas, kurios dabar beveik visos jau yra įgyvendintos. Ukraina planuoja per dvejus metus įvykdyti visas ES sąlygas, kad galėtų tapti bloko nare.

Po to, kamuolys bus bloko rankose ir jis turės tik priimti politinį sprendimą šiuo klausimu. D. Šmyhalas pridūrė, kad kitą savaitę vyriausybė priims kandidatus į Nacionalinio antikorupcijos biuro vadovo postą, o tai taip pat yra svarbus žingsnis įgyvendinant rekomendacijas.

Pasak premjero, jis yra įsitikinęs, kad ES jau šį rudenį pateiks Ukrainai rekomendacijų įgyvendinimo įvertinimą, kuris, tikėtina, bus teigiamas.

„Tai leidžia man drąsiai teigti, kad po dvejų metų galėsime įvykdyti visas būtinas sąlygas <..> Svarbu tai, kad tai itin ambicingas ir sudėtingas planas, tačiau mes judėsime šia kryptimi“, – sakė Ukrainos premjeras.

Visos tos rekomendacijos ir jų įgyvendinimo planai, kaip ir raudonos linijos, yra nubrėžti mūsų pačių galvose.

Ar mes, Vakarai, matant tikrą, ne išgalvotą, grėsmę pasaulio saugumui, kurį kelia Rusija ir Kinija, galime vardan savo vaikų ir žmonijos ateities padaryti sprendimus, kurie išeitų už mąstymo dėžutės ribų?

Ar galime priimti Ukrainą į ES, NATO jau šiandien? Tai išspręstų daugelį mūsų pačių susikurtų problemų, o svarbiausia – užbaigtų besmegenių barbarų Kremliuje pradėtas beprasmes žudynes.

JAV generalinis prokuroras Merikas Garlendas (Merrick Garland) Lvove susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu su juo atvyko ir kiti aukščiausio rango Europos teisės pareigūnai. Visi jie paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusiją už karo nusikaltimus.

„Darome viską, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas sėkmingai nubaustų Rusijos karo nusikaltėlius“, – po susitikimo kaip įprasta vakare savo vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„Pagrindinis visų šių susitikimų ir Lvovo konferencijos klausimas yra atsakomybė“, – pridūrė jis. „Rusijos ir jos vadovybės atsakomybė yra asmeninė, už agresiją ir terorą prieš mūsų valstybę ir žmones“.

V. Zelenskis sakė, kad iki šiol užregistruota daugiau kaip 70 000 Rusijos karo nusikaltimų.

„Tačiau, deja, šiuo metu nežinome apie visus nusikaltimus“, – pridūrė jis. „Didelė dalis mūsų teritorijos vis dar tebėra okupuota ir šiuo metu negalime patikimai prognozuoti, kiek Rusijos nusikaltimų aptiksime išvijus okupantus.“

Kodėl gi TBT jau dabar nepradėjus Kremliaus karo nusikaltėlių teismo už akių ir nepaskelbus jų tarptautinės paieškos?

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Džonas Kiorbis (Johnas Kirby) yra užtikrintas, kad Kinija dar netiekė Rusijai ginklų karui su Ukraina, tačiau šis klausimas vis dar yra svarstomas. Dž Kiorbis pažymėjo, kad Kinija ir Rusija palaiko santykius.

„Kaip matote iš viešų komentarų, šie santykiai tęsiasi ir bus palaikomi. Negaliu pasakyti, kodėl kinai mano, kad tai atitinka jų interesus. Bent jau mes esame įsitikinę kitaip“, – sakė jis.

Paklaustas apie galimas Kinijos ginklų siuntas į Rusiją, Kiorbis atsakė, kad „Kinija neatitraukė šio klausimo nuo diskusijų, bet ir nieko nepadarė. Taigi nenorėčiau spėlioti apie galimas pasekmes“.

Kinijos kompartijos begemotai gavo ne vieną viešą ir asmeninį įspėjimą dėl to, kad jos laukia, jei sugalvotų tiekti ginklus Rusijai.

Tačiau tie patys Kinijos kompartijos begemotai mato virš metų trunkantį Vakarų šalių bejėgiškumą trypčiojant išilgai savo pačių nusibrėžtų raudonų linijų.

Ar gali Kinija patestuoti Vakarus siųsdama bepiločių dalis ar panašią įrangą per Baltarusiją į Rusiją?

Manome, kad greičiau taip, nei ne. Ir šioje vietoje atsakas iš visų civilizuotų valstybių Pekinui turi būti staigus ir griežtas – tiek diplomatiniame, tiek ekonominiame lygiuose.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį iš esmės sudaro šaudmenys, tačiau pirmą kartą į jį bus įtraukti ir surenkami tiltai tankams ir šarvuotosioms transporto priemonėms pervežti.

Šiais tiltais galėtų naudotis Ukrainos kariai, kurie mokosi „jungtinių ginkluotųjų pajėgų manevrų“ karo, t. y. koordinuoto artilerijos apšaudymo kartu su tankų ir šarvuočių atakos judėjimu, siekiant išlaisvinti driskių okupuotas teritorijas.

Penktadienį Rusijos artilerija smogė į paskutinius kelius iš Bachmuto, siekdama užbaigti apgulto Ukrainos miesto apsuptį ir priartinti Maskvą prie pirmosios didelės pergalės per pusę metų po kruviniausio karo mūšio.

Miestas, kuris per daugiau kaip septynis mėnesius trukusį Rusijos puolimą virto griuvėsiais, yra beveik visiškai apsuptas, o Ukrainos kariams atsitraukti yra pusiau likęs tik vienas kelias.

Penktadienį Šveicarijos vyriausybė pranešė, kad Vokietija nori iš Šveicarijos įsigyti nebenaudojamų kovinių tankų „Leopard 2“, kurie pakeistų tankus, kuriuos Berlynas ir jo Vakarų sąjungininkai siunčia į Ukrainą.

Vokietijos gynybos ir ekonomikos ministrai vasario 23 d. raštu kreipėsi į Šveicarijos gynybos ministrę Violą Amherd, kuriame patikino, kad jei tankai bus nupirkti, jie nebus siunčiami į Ukrainą, o Vokietija arba jos NATO ir Europos partneriai juos panaudos tam, kad užpildytų savo atsargų spragas, susidariusias dėl Kijevui padovanotų tankų, ir pagerintų atsarginių dalių prieinamumą.

Gudrus ėjimas. Tiesa tai, kad Vokietijai iki šiol nepavyko įtikinti šveicarų, kad jie pateiktų atsargų iš savo šaudmenų atsargų, skirtų savaeigiams priešlėktuviniams pabūklams „Gepard“, kuriuos Berlynas perdavė Ukrainai. Bet tai dar vienas bandymas per aplinkui pabandyti įtikinti Šveicariją atsisakyti neutralumo.

Rusija pareikalavo oficialaus savo sąjungininkės Serbijos pasiaiškinimo dėl pranešimų, kad ši Balkanų šalis pristatė Ukrainai tūkstančius raketų. Serbija vakar skubiai paneigė eksportavusi ginklų Ukrainai.

Užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius aiškindamasis Maskvai sakė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Serbija neeksportavo ginklų nė vienai iš „konflikto“ šalių.

„Galiu tai pasakyti, nes mano ministerija duoda leidimą (ginklų) eksportui“, – sakė I. Dačičius. „Serbija netiekia karinės įrangos jokiai šaliai, kuri, mūsų nuomone, kokiu nors būdu keltų problemų.“

Serbijos nuomone, ar Maskvos, leiskite paklausti?

Taktinis lygmuo

Rusų raketų atakų grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Priešas be atokvėpio puola Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijevkos ir Šachtarsko kryptimis. Praėjusią dieną ukrainiečiai atrėmė daugiau kaip 150 ginkluotų valkatų ir marodieirų atakų.

Laikinai okupuoto Krymo Simferopolio mieste rusų okupacinė valdžia, baimindamasi proukrainietiško judėjimo suaktyvėjimo ir patriotinių grupių veiksmų, kuria vadinamuosius „savanorių dalinius“.

Žinoma, kad dėl karo Ukrainoje tam tikru mastu trūksta teisėsaugos pareigūnų, todėl, be patruliavimo mieste, viena iš minėtų dalinių užduočių turėtų būti neramumų kėlėjų ir diversantų išaiškinimas.

Praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos 14 kartų sudavė į rusų karių ir karinės technikos telkinius ir 2 kartus pataikė į rusų priešlėktuvinių raketų sistemų šaudymo pozicijas. Ukrainos gynėjai numušė priešo lėktuvą Su-34 ir 8 įvairių tipų žvalgybinius ir atakos bepiločius orlaivius.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo vadavietę, 3 priešo susitelkimo vietas, šaudmenų sandėlį, 2 degalų ir tepalų sandėlius ir elektroninės kovos sistemą.

Ukrainiečiai susprogdino du tiltus per upę prie Bachmuto miesto griuvėsių. Tai reiškia, kad gynėjai pradeda tvarkingą atsitraukimą iš masine kapaviete tapusio pragaro žemėje.

Penktadienį Lukašenkos vardo teismas Minske nuteisė Baltarusijos žmogaus teisių gynėją ir vieną iš 2022 m. Nobelio taikos premijos laureatų Alesį Beliackį 10 metų kalėjimo – tai naujausias žingsnis per daugelį metų trunkantį susidorojimą su disidentais.

Griežta bausmė jam ir trims jo kolegoms buvo skirta reaguojant į masinius protestus dėl 2020 m. rinkimų, per kuriuos anti-prezidentui Aleksandrui Lukašenkai buvo suteikta nauja kadencija.

Kaži, kaip miegasi kai kuriems mūsų piliečiams, poną Alesį išdavusiems Minsko režimui susidorojimui prieš dvylika metų?

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624