Kolektyvinis Putinas pakeitė savo karo Ukrainoje tikslą

Politinis strateginis lygmuo

Rusijos fiureris Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijai sustabdžius dalyvavimą paskutiniame ginkluotės kontrolės susitarime su Vašingtonu (START-3), ji „atsižvelgs“ ne tik į Jungtinių Valstijų, bet ir į kitų NATO šalių, tokių kaip Prancūzija ir Didžioji Britanija, branduolinių ginklų pajėgumus.

Interviu Rusijos televizijai, kuris buvo įrašytas trečiadienį ir parodytas sekmadienį, jis sakė, kad šių veiksmų ėmėsi siekdamas „išsaugoti šalį, užtikrinti saugumą ir strateginį stabilumą.“

V. Putinas savo kalboje apkaltino Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, kurios nėra šios sutarties šalys, esą prisijungus prie Jungtinių Valstijų tam, kad nukreiptų branduolinius ginklus prieš Rusiją.

„Kaip galime neatsižvelgti į jų branduolinius pajėgumus? Be to, jos tiekia Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių“, -sakė Putinas savo ne visai rišlioje kalboje.

Po vienerių metų karo, Rusijos vladyka ne tik atrodo pavargęs ir kamuojamas didžiulės psichologinės įtampos.

Jo kalbos, lyginant su sakytomis prieš metus, yra mažiau rišlios, o svarbiausia, iš jų galima spręsti, kad kolektyvinis Putinas pakeitė savo karo Ukrainoje tikslą.

Iki šiol buvo kalbama, kad esminis uždavinys Ukrainoje yra „specialiąja operacija“ sumažinti kylančias saugumo grėsmes Rusijai.

Pastaruoju metu, be to, kad kartojama įprasta tema apie tai, kad Vakarai yra nusiteikę sunaikinti Rusiją, atsiranda aiški žinutė, kad vienerių metų kova Ukrainoje yra dalis kovos dėl pačios Rusijos išlikimo.

Putinas įvardina savo ideologų jau senai peršamą mintį, kad Rusija gali išlikti tik tuomet, jei sustabdys Vakarų kultūros skverbimąsi į šią barbarų šalį.

Taikus Rusijos „užkariavimas liberalkairiųjų minčių virusu“ gali būti sustabdytas tik karu. Todėl Rusija ir kariauja išlikimo karą su JAV, JK ir Prancūzija bei likusiu Vakarų pasauliu.

Toks posūkis rodo, kad labai tikėtina, jog Rusijos visuomenė ruošiama „visuotinei gynybai“, žinoma, puolant.

Apie vienintelį kelią Rusijai tęsti karą skelbiant visuotinę mobilizaciją ir karo stovį visoje šalyje mes kalbėjome prie maždaug aštuonis mėnesius.

Kremlius, regisi, arba tik dabar priėjo šios išvados, arba jų numatytame veiksmų eigos variantų plane šis kelias buvo ilgą laiką atmetamas kaip paskutinė priemonė, kuri sudegintų visus tiltus ir uždarytų visus kelius atgal.

Mūsų vertinimu, tiltai jau sudeginti ir Rusija seniai peržengė liniją, už kurios dar buvo galima bandyti sugrįžti į civilizuotų pasaulio šalių draugiją.

Rusijos laukia dešimtys, o gal ir šimtai metų, kol ji atstatys visomis prasmėmis tai, ką sugriovė per pirmąsias plataus masto invazijos savaites.

Pagrindinę karo priežastį, kurią įvardinome dar prieš devynis metus po Krymo okupacijos, pagaliau, atrodo, suprato ir CŽA. Jos direktorius Viljamas Biornsas (William Burns) vakar pranešė, kad, jo manymu, tikroji invazijos priežastis yra tai, kad V. Putinas praranda Ukrainos kontrolę ir ši šalis tampa nepriklausoma, demokratine valstybe, susivienijusia su Vakarais.

„Jis matė tai kaip tiesioginę grėsmę ambicijoms, kuri kertasi su jo, kaip Rusijos lyderio, pažiūromis, ir manau, kad tai yra fonas siaubingai agresijai, kurią jis pradėjo“, – sakė direktorius CBS laidoje „Face the Nation“.

Interviu televizijai V. Biornsas sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybų vadovas (N. Patruševas) lapkričio mėn. susitikime parodė „pasipūtimo ir išdidumo jausmą“, kuris atspindėjo paties V. Putino įsitikinimus, „kad jis gali priversti laiką dirbti jam, kad jis tiki, jog gali sutriuškinti ukrainiečius, kad gali nualinti mūsų Europos sąjungininkus, kad galiausiai prasidės politinis nuovargis“.

Tas pokalbis, kuriame CŽA vadovas įspėjo apie pasekmes, jei Rusija Ukrainoje dislokuotų branduolinį ginklą, buvo „gana slegiantis“. V. Biornsas sakė, kad, jo nuomone, V. Putinas „gana ryžtingai nusiteikęs“ tęsti karą, nepaisant aukų, taktinių trūkumų ir ekonominės bei reputacinės žalos Rusijai.

Ech, Bili, Bili. O juk galėtų CŽA Rusijos reikalų agentai dažniau pasiskaityti, ką mes čia rašinėjam. Nereiktų tada tokių elementarių dalykų suvokimui metų laiko.

Baltarusijos, valstybės, kuri yra nepriklausoma tik popieriuje, diktatorius ir Putino šunelis Aleksandras Lukašenka lankysis Pekine. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Čun Ing (华春莹) sakė, kad Lukašenka lankysis nuo antradienio iki ketvirtadienio, tačiau nepateikė jokios informacijos apie jo darbotvarkę.

Manome, kad šio vizito metu gali būti derinamos detalės dėl ginklų ir ginkluotės komponentų tiekimo Rusijai.

Kinija, žinodama, kad tiesioginis ginklų tiekimas Rusijai gali sukelti sunkiai numatomas pasekmes, gali bandyti „apžaisti“ Vakarus, juos tiekdama ne Rusijai, o Baltarusijai.

Minskas yra tarpinė stotelė, kuri neva tiesiogiai nedalyvauja kare, todėl ginkluotės ir komponentų tiekimas Baltarusijai „apsiginti nuo Ukrainos ir Vakarų agresijos“ gali būti panaudotas kaip korta demokratijos silpnybių varginamiems Vakarams.

Šiandien Ženevoje prasidės JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje dalyvaus daugiau kaip 100 valstybių vadovų ir ministrų. Kadangi sesijoje dalyvaus ir teroristinės Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotas Sergejus Riabkovas, kuris ketvirtadienį kreipsis į Tarybą, visas šis parodomasis cirkas ir vėl atrodo apgailėtinai.

Primename, kad tai bus pirmas kartas, kai Rusijos pareigūnas iš Maskvos asmeniškai dalyvaus posėdyje nuo invazijos pradžios prieš metus. Rusija, kuri neigia vykdanti karo nusikaltimus ar taikanti į civilius Ukrainoje, dėl plataus masto karo praeitų metų balandį buvo nušalinta nuo tarybos narių, tačiau vis dar gali dalyvauti kaip stebėtoja.

Be to, Taryba nesvarstys ir klausimo dėl Kinijos, nes praėjusiais metais Vakarų šalių iniciatyva nepavyko surengti debatų dėl Kinijos elgesio su musulmonų mažumomis.

Praėjusiais metais paskelbtoje JT ataskaitoje nustatyta, kad Kinijos vykdomas uigūrų ir kitų musulmonų sulaikymas gali būti laikomas nusikaltimu žmoniškumui. Pekinas neigia bet kokius piktnaudžiavimo atvejus.

Mums visiškai nesuprantama, kam ši Taryba renkasi apskritai? Jei neturi žmonės, ką veikti, galėtų eiti rinkti nuorūkų iš pakelės griovių.

Europos Sąjunga galiausiai sutarė dėl naujų sankcijų paketo Rusijai. Jos bus taikomos pareigūnams ir organizacijoms, kaltinamoms remiant karą, skleidžiant propagandą ar tiekiant bepiločius orlaivius, taip pat ribojama prekyba produktais, kuriuos galėtų naudoti ginkluotosios pajėgos.

Bus draudžiami sandoriai su kai kuriais didžiausiais Rusijos bankais. Naujosios priemonės, kurias ES vykdomoji valdžia pasiūlė prieš tris savaites, buvo priimtos tik po ilgų vidinių ginčų dėl tikslios jų sudėties ir paskelbtos praėjus dienai po pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių – planuotos tikslinės datos.

Šis nedidelis, bet simboliškai svarbus vėlavimas dar kartą įrodo, kaip sunku 27 valstybių blokui nustatyti naujus ribojamųjų priemonių tikslus, kurie būtų priimtini visoms valstybėms narėms.

Operacinis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atleido aukšto rango kariuomenės vadą. Vienos eilutės dekretu V. Zelenskis paskelbė atleidžiantis generolą majorą Eduardą Moskaliovą iš Ukrainos jungtinių pajėgų, kurios dalyvauja mūšiuose Donbaso regione, vado pareigų.

Moskaliovas šias pareigas ėjo nuo 2022 m. kovo mėn. netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Nors viešai apie šio atleidimo priežastis nėra pranešama, argumentuotai spėjame, kad generolas atleistas dėl daugelio klaidų, kurios buvo padarytos ginant Soledarą bei Bachmutą.

Šios klaidos, tame tarpe ir logistikoje bei aprūpinime, galėjo lemti didelius ukrainiečių gynėjų nuostolius.

Kinija kol kas nesiėmė veiksmų, kad suteiktų pagalbą ginklais Rusijai, o Jungtinės Valstijos už uždarų durų aiškiai pareiškė, kad toks žingsnis turėtų rimtų pasekmių, sekmadienį sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas (Jake Sullivan).

„Pekinas turės pats nuspręsti, kaip jam elgtis, ar teikti karinę pagalbą, bet jei jis eis šiuo keliu, tai Kinijai kainuos labai brangiai“, – sakė Dž. Salivanas CNN laidoje „State of the Union“.

JAV pareigūnai privačiai įspėjo savo Kinijos kolegas, kokios gali būti pasekmės, sakė Salivanas, tačiau jis nedetalizavo šių diskusijų.

Eilinį kartą pasaulio gelbėtoju pasijutęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė, kad balandžio mėnesį apsilankys Kinijoje ir prašys Kinijos vyriausybės pagalbos siekiant nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Tai, kad Kinija imasi taikos pastangų, yra geras dalykas“, – sakė Prancūzijos vadovas, pabrėždamas, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei „bus sustabdyta Rusijos agresija, išvestos karinės pajėgos ir gerbiamas Ukrainos ir jos žmonių teritorinis suverenitetas“.

„Kinija turi padėti mums daryti spaudimą Rusijai, kad ji niekada nenaudotų cheminių ar branduolinių ginklų… ir kad ji nutrauktų savo agresiją kaip išankstinę derybų sąlygą“, – pridūrė jis.

Mesje prezidente, jei jau tikrai norite padėti, vykite į Kiniją tuoj pat. O dar geriau, susitikite su Si Ankaroje. Šiuo atveju, net ir telefono skambutis Kinijos kompartijos begemotui būtų teisingas ir reikalingas žingsnis pasaulio saugumo stabilumui užtikrinti. Šį kartą bent jau pamėginti tikrai galite.

Taktinis lygmuo

Baltarusijos partizanai prisiėmė atsakomybę už jų teigimu sekmadienį netoli Baltarusijos sostinės Minsko esančiame Mačiuliškių aerodrome įvykdytą Rusijos stebėjimo lėktuvo A-50 ataką. „Tai buvo dronai. Operacijos dalyviai yra baltarusiai“, – sakė Baltarusijos antivyriausybinės organizacijos BYPOL lyderis Aliaksandras Azarovas per Lenkijoje įsikūrusį naujienų kanalą „Belsat“.

Vienas iš 7 Rusijos turimų A-50 žvalgybos ir ryšių lėktuvų, kainuojantis apie 300 mln. JAV dolerių, daugiau nepakils.

Šiąnakt Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje panaudojo 14 bepiločių orlaivių „Shahed“. 11 šių bepiločių orlaivių numušė Ukrainos gynėjai.

Okupantai sutelkė visas pastangas, kad užimtų Bachmutą. Per parą puolimas šiame fronto ruože suintensyvėjo, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi. Ukrainos kariuomenė atrėmė 81 priešo ataką. Priešas nuolat vykdo oro žvalgybą, kad galėtų koreguoti savo smūgius.

Ginkluoti Rusijos valkatos Aleškiuose ir Skadovske, Chersono srityje, ruošiasi bėgti į laikinai okupuoto Krymo teritoriją. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, jie baiminasi, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvins Chersono sritį.

Vokietija paskelbė apie naują karinę pagalbą Ukrainai. Į naująjį paketą įtraukti šeši tiltų laužtuvai „Biber“, 20 000 pirmosios pagalbos rinkinių, aštuoni sunkvežimiai „Zetros“ ir 10 žiemos maskuojamųjų tinklų. Vokietijos vyriausybė planuoja perduoti Ukrainos kariuomenei 300 000 GEPARD šovinių. Saugumo sumetimais susilaikoma nuo detalios informacijos apie gabenimo būdą ir datas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas „Laisvės radijui“ sakė, kad valdžia neturi jokio noro, kad Baltarusijos kariuomenė įsiveržtų į Ukrainos teritoriją, todėl nenutraukia diplomatinių santykių su Baltarusija. Pasak Danilovo, valdžia daro viską, ką gali, kad tam užkirstų kelią. Jis pažymėjo, kad Baltarusijoje esančiuose poligonuose yra apie 10 000 Rusijos karių.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pareiškė, kad Rusijos okupuotas Krymas visada bus Ukrainos teritorija. „Kanada dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą ukrainiečiams ir principams, už kuriuos jie kovoja – demokratijai, teisingumui ir laisvei. Mes ir toliau visomis turimomis priemonėmis remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė J. Trudeau.

Kiek reikės. Tiek. Būtent tiek.

Ukraina įvedė sankcijas 109 fiziniams ir septyniems juridiniams asmenims iš Rusijos Federacijos, įskaitant Rusijos Raudonąjį Kryžių.

Rusija padeda Iranui plėtoti raketų programą mainais į bepiločių orlaivių tiekimą karui su Ukraina. CŽA direktoriaus Williams Burns teigimu, Irano ir Rusijos sąjunga sparčiai plėtojama, o tai yra gana nerimą keliantis signalas.

Ukrainos žvalgyba praneša apie masinį dezertyravimą iš priešo pajėgų. Rusijos vadų pavaduotojai politiniams reikalams aktyviai bando su tuo susidoroti ir užkirsti kelią dezertyravimui.

Okupantams primenama, kad pagal Rusijos įstatymus, tiems, kas be tarnybinių atostogų išvyko iš karinio dalinio, gresia nuo 4 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vasario 26 d. dieną Ukrainos karinių oro pajėgų aviacija surengė 4 oro smūgius į okupantų personalo ir karinės technikos telkinius. Ukrainos gynėjai sunaikino rusų atakos lėktuvą SU-25.

Ukrainos raketiniai ir artilerijos daliniai sunaikino priešo šaudmenų sandėlį ir palydovinio ryšio trukdžių stotį.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai.

Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624