Oro uostai – tai dažnai ne tik malonių, bet ir streso kupinų akimirkų vietos. Dideli žmonių srautai, eilės prie registracijos ir saugumo patikrų, nerimas dėl bagažo svorio ar netyčia namie paliktų daiktų dažnai yra tai, kas sukasi keleivių galvose iki momento, kai žmogus galiausiai prisisega diržą keleivio kėdėje.
Daugelis skrendančių nesusimąsto, kad iki momento, kai pakyla lėktuvas, juos lydi superherojai. Tai oro uosto aptarnaujantis personalas – žmonės, kurie turi neeilinių gebėjimų. Apie tai, ką turi žinoti ir mokėti oro uoste dirbantys žmonės, pasakoja orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė.
„Drįsčiau sakyti, kad aviacija yra viena iš patraukliausių sričių visame pasaulyje. Tikriausiai taip yra todėl, kad nuo mažens matėme kino filmus, kaip garbinami pilotai, kokios simpatiškos stiuardesės, taip pat girdėjome pasakojimus, kaip skraidantys žmonės rytinę kavą geria Paryžiuje, o vakarieniauja Niujorke. Tačiau aviacija nėra tik apie skrydžius. Tai ir apie pasiruošimą jiems, ir apie orlaivių priėmimą, ir apie keleivių aptarnavimą prieš ir po skrydžių, todėl čia savąją nišą gali rasti ko ne kiekvienas“, – dėsto A. Jurėnaitė.
Pasak jos, šiuo metu bendrovėje dirba daugiau nei 340 specialistų. Tai įvairių sričių atstovai: atvykstančių ir išvykstančių keleivių aptarnavimo agentai, rampos agentai, bagažo skyriaus specialistai, saugos patikros specialistai, specialiųjų poreikių asmenų aptarnavimo specialistai, labai svarbių asmenų aptarnavimo komanda, perone dirbantys aviacijos ekspertai.
„Tai visa grandinė žmonių, kuriuos keleiviai ir mato oro uoste, ir nemato. Pavyzdžiui, į oro uostą atvykę asmenys mato keleivių aptarnavimo agentus, bendrauja su jais, tačiau jie dažniausiai nepastebi bagažo skyriaus darbuotojų – žmonių, kurie rūpinasi, kad visas turtas, kuris keliauja kartu, būtų pristatytas ten, kur skrendama“, – pasakoja „Litcargus“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
A. Jurėnaitė sako, kad visi žmonės, dirbantys antžeminio aptarnavimo specialistais, nepaisant, ką tiksliai jie dirba, gali būti pagrįstai vadinami superherojais. Moters teigimu, taip yra todėl, kad darbas aviacijoje reikalauja begalės žinių ir gebėjimų – tokių, kokių įprastai žmonės neturi.
„Pavyzdžiui, „Litcargus“ specialistai žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, nes pirmosios pagalbos mokymai yra būtini kiekvienam darbuotojui. Taip pat mūsų specialistams suteikiami oro uosto saugumo mokymai, kurių metu sužinoma, kaip elgtis vienoje ar kitoje nestandartinėje situacijoje. Jei skrenda keleiviai su specialiais poreikiais, specialistai yra apmokyti, kaip elgtis, pavyzdžiui, su neįgaliais žmonėmis, o jei kyla pavojus dėl pavojingų medžiagų bagaže – mūsų superherojai yra apmokyti taip, kad visos rizikos būtų maksimaliai minimalizuotos ir keleiviams nekiltų realios grėsmės“, – dėsto A. Jurėnaitė.
Žmogiškųjų išteklių vadovė priduria, kad oro uoste dirbantiems žmonėms suteikiama dar visa eilė žinių, tokių, kaip elgtis, jei dingsta bagažas ir kaip jį greičiau surasti bei pristatyti keleiviui, arba kaip išvengti kracho, kai sutrinka elektroninės sistemos.
Specialistai taip pat mokomi, kaip tinkamai naudoti ryšio priemones, pakrauti lėktuvą, jį naviguoti perone, nuledinti, jei to reikalauja oro sąlygos. Be to, antžeminio aptarnavimo specialistai įgyja ir dar vieną supergalią – tai ženklų kalbą, vadinamą maršalinimu. Pavyzdžiui, nusileidus orlaiviui, rampos agentas specialia ženklų kalba parodo, kur galima saugiai prisiparkuoti. „Pripažinkime, pastarąją mokame tikrai ne visi“, – sako A. Jurėnaitė.
„Litcarus“ personalo direktorė sako, kad aviacijoje darbas ne tik įvairus, bet ir lankstus. Dauguma pozicijų suteikia galimybę dirbti pamainomis, pusę ar net ketvirčio etatu, todėl savo vietą čia gali atrasti daugelis.
„Taip pat lanksčiai žiūrime į žmogaus išsilavinimą, nes, kaip jau buvo minėta, visa eilė mokymų yra suteikiama jau įsidarbinus. Viskas priklauso nuo pozicijos, į kurią darbinamasi. Jei tai rampos agentas, kuris bus atsakingas už orlaivio pasitikimą ar išleidimą, jis turi turėti specifines žinias, tačiau daugeliui pozicijų yra vykdomi mokymai bendrovės viduje, kurių metu darbuotojai įgauna visas reikiamas žinias, tai yra supergalias, tam darbui dirbti“, – sako A. Jurėnaitė.
