Aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes, atitinkančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Jos bus taikomos miestuose ir miesteliuose planuojamai ūkinei veiklai, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymą atliekant poveikio aplinkai (orui) vertinimą.
PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aplinkos oro taršą yra paskelbusi kancerogenine žmogui. Yra pakankamai įrodymų, kad oro tarša sukelia plaučių vėžį, nustatytas tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų susirgimų.
Europos aplinkos agentūros duomenimis Lietuvoje dėl oro taršos kietosiomis dalėlėmis KD2,5 priešlaikinių mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų 2019 m. buvo Kauno apskrityje – 101, Vilniaus – 96, Panevėžio, Marijampolės – 89, Alytaus, Šiaulių – 85, Klaipėdos – 83, Tauragės – 81, Telšių – 77, Utenos – 72.
Remdamasi mokslu ir tyrimais grįstais įrodymais PSO ragina reikšmingai mažinti KD2,5 koncentraciją aplinkos ore. Skelbiama, kad sumažinus KD2,5 koncentraciją 10 µg/m3, bendras mirtingumas gali sumažėti apie 6 proc. Mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų galėtų mažėti 12 proc., nuo plaučių vėžio – 14 proc.
2021 m. PSO gairėse KD2,5 kalendorinių metų ribinė aplinkos oro užterštumo vertė rekomenduojama 2 kartus mažesnė nei 2005 m. ir net 4 kartus mažesnė už šiuo metu taikomą Europos Sąjungoje pagal oro kokybės direktyvos reikalavimus.
Pažymėtina, kad 2022 m. spalio 26 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos oro kokybės direktyvos, kuriame taip pat po pereinamojo laikotarpio siūloma įteisinti PSO rekomenduojamas, tačiau ne pačias griežčiausias KD2,5 ir kitų teršalų normas.
KD2,5 koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose ne tik viršija PSO rekomenduojamus lygius, bet ir yra arti ar net viršija pagal ES reikalavimus nustatytą didesnę normą ( 20 µg/m3). Net kaimo vietovėse ši koncentracija yra 6 – 9 µg/m3 (didžiausia – Vilniaus regione) – labai arti PSO 2005 m. rekomenduoto metinio lygio (10 µg/m3).
Lietuvoje veikiančiose oro kokybės tyrimų stotyse 2021 m. išmatuota didžiausia KD2,5 vidutinė metinė koncentracija buvo Vilniuje, Žirmūnuose (13,8 µg/m3) ir Kaune, Petrašiūnuose (13,4 µg/m3), mažiausia – Naujojoje Akmenėje (7,2 µg/m3) ir Klaipėdoje, Šilutės pl. (7,6 µg/m3). Iš 15 miestų, kuriuose atlikti indikatoriniai matavimai, 2019 m., ji buvo didžiausia Telšiuose (23,7 µg/m3), Biržuose (22,4 µg/m3), Marijampolėje (20,9 µg/m3), mažiausia – Rokiškyje (12,5 µg/m3).
Vyriausybė savo programoje užsibrėžė iki 2030 m. miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą ir įpareigojo nustatyti griežtesnes ribines aplinkos oro užterštumo vertes pagal PSO rekomenduojamus oro užterštumo lygius.
