Trečiadienis, 30 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuvos ekonomika stipresnė nei tikėtasi

www.alkas.lt
2022-12-21 15:33:36
4
finmin.lrv.lt nuotr.

finmin.lrv.lt nuotr.

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis nei numatyta anksčiau ir sieks 2,4 proc. Kitąmet ūkio plėtra bus lėtesnė, tačiau išliks teigiama – 0,7 proc. Infliacija, pasiekusi 18,9 proc. šiemet, ateinančiais metais reikšmingai lėtės ir sieks 9,4 proc. – numatoma Finansų ministerijos Ekonominės raidos gairėse.

„Lietuvos ekonomika artimiausiu metu ir toliau susidurs su neigiamomis rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis, tačiau, numatoma, šalies ūkis išliks augimo kelyje. Šiemet ekonomika augs sparčiau nei manėme rudenį – 2,4 proc.

Ateinančiais metais augimo tempas, prastėjant išorės aplinkai, bus lėtesnis, tačiau išliks teigiamas. Prie to prisideda ir su 2023 m. biudžetu priimti sprendimai, palaikant gyventojų perkamąją galią bei amortizuojant energijos kainų šoko poveikį tiek namų ūkiams, tiek ir verslams“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Kartu stebime pozityvių reiškinių infliacijos kreivėje – kainų augimo spaudimas mažėja antrą mėnesį iš eilės, o tai reiškia, kad infliacijos pikas, ekspertų vertinimu, greičiausiai yra pasiektas. Vidutinė metinė infliacija, pasiekusi 18,9 proc. šiemet, 2023 metais, tikimasi, grįš į vienženklę teritoriją ir sulėtės iki 9,4 proc. – žinoma, jei nematysime naujų šokų energijos ir žaliavų rinkose“.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog 2022 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,4 proc., 2023 metais – 0,7 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. per metus.

Nedarbo lygis, praėjusiais metais siekęs 7,1 proc., 2022 metais sumažės iki 5,9 proc., o užimtų gyventojų skaičius padidės 4,3 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį užimtų gyventojų skaičius reikšmingai viršijo priešpandemį lygį (1,38 mln. 2019 m.) ir pasiekė 1,45 mln.  Projektuojama, jog lėtėjant ūkio augimui užimtų gyventojų skaičius 2023 metais sumažės 0,7 proc., o nedarbo lygis pasieks 7 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui, mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,5 proc.

Šiemet vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą skatins stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa, jų trūkumas, Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, reikšmingai padidinta (13,7 proc. iki 730 Eur) minimali mėnesinė alga (MMA). Ateinančiais metais esminiai VDU augimą skatinantys veiksniai išliks tokie patys kaip ir 2022 metais, tačiau lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės. Numatoma, jog šiemet DU augimo tempas šalyje sieks 13 proc., o 2023 metais – 9,1 proc.

Scenarijuje numatoma, jog spaudimas kainoms 2023 metais turėtų po truputį silpti dėl pablogėjimo darbo rinkoje, prastesnių vartotojų nuotaikų, numatomų žemesnių naftos kainų. Kita vertus, reikšmingai didėsiantys atlyginimai didins darbo sąnaudas kontaktiniam darbui imliuose sektoriuose (maitinimo, apgyvendinimo, transporto), todėl ateinančiais metais paslaugų infliacija išliks artima šių metų tempui. Vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 18,9 proc., o 2023 metais infliacijos tempas sulėtės iki 9,4 proc. 2024–2025 m. laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc. Vidutiniu laikotarpiu esminiai infliacijos rizikos veiksniais išliks karo Ukrainoje eigos ir pasekmių neapibrėžtumas, dujų ir elektros energijos, naftos kainų raida.

Nors šiemet dėl sparčiai augančių kainų mažėja namų ūkių perkamoji galia – gyventojų pajamos toliau auga, t. y. didėja VDU, MMA, NPD, senatvės, šalpos ir valstybinės pensijos. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet galėtų augti 1,4 proc. 2023 metais, kainoms augant sparčiau nei VDU, namų ūkių vartojimo išlaidos augs vangiai ir sieks 0,8 proc. Likusiais vidutinio laikotarpio metais nuslopus infliacijai, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos (2024–2025 metais) galėtų augti po 3,4 proc. per metus.

Itin nepastovi padėtis energijos išteklių rinkose, išaugusios kainos ir kylantys veiklos kaštai lems dalies investicinių projektų atsisakymą, nors šiuo laikotarpiu dar labiau stiprėja poreikis didinti veiklos efektyvumą ir investuoti į alternatyvius energijos šaltinius.

Numatoma, kad investicinis procesas šalyje artimiausius porą metų bus prislopintas. Išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2022 metais augs daugiau lėčiau nei pernai – 2,1 proc. (2021 metais augimo tempas siekė 7,8 proc.), 2023 metais – 3 proc., o išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2023–2025 metais vidutiniškai per metus galėtų būti 5,4 proc. didesnės. Esminiais investicijų raidą lemsiančiais veiksniais bus išliekantis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, poreikis išlaikyti konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, viešojo sektoriaus vykdoma investicinė politika, įskaitant Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas.

Scenarijuje numatoma, jog 2022 metais prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc., įvertinus susiformavusias prekių ir paslaugų eksporto tendencijas, pasikeitusias technines prielaidas dėl išorės aplinkos. 2023 metais prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas sulėtės iki 0,7 proc., nes užsienio prekybą neigiamai veiks prislopusi paklausa ir išliekanti geopolitinė įtampa. Tačiau vėlesniais metais Lietuvos eksportuotojams pavykus prisitaikyti prie rinkose vykstančių pokyčių bei kiek padidėjus aktyvumui išorės aplinkoje – galėtų augti po 3,7 proc. per metus.

Ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinai padidėjus išorės aplinkos nestabilumui, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Išaugęs ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos Europoje, kurią sukėlė rusijos karas prieš Ukrainą, padidėjusi ilgalaikės infliacijos rizika, įtampa finansų rinkose ir neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos perspektyvų – esminiai neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.

Neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais. Naujų COVID-19 viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių.

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su šiame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 metais gali būti mažiausiai apie 1 procentiniu punktu mažesnis, o infliacija – apie 3 procentiniais punktais didesnė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos bankas: ekonomika augs lėčiau
  2. TVF įvertino Lietuvos ekonomiką
  3. Lietuvos ekonomika – stabilaus augimo vėžėse
  4. Lietuvos ekonomika augs lėčiau, bet išliks tarp sparčiausiųjų ES
  5. SEB analitikai optimistiški: Lietuvos ekonomika semsis stiprybės iš vidaus rinkos
  6. „Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą
  7. Valstybės biudžeto pajamos ir toliau renkamos geriau nei buvo tikėtasi
  8. R. Grajauskas. 2016 metais Lietuvos ekonomiką už ausų temps atsigaunanti Europa
  9. Ekonomika dėl karo augs lėčiau nei buvo numatyta
  10. Lietuvos bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes
  11. Europos Komisija blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes
  12. Europos reikalų komitete pristatyta Lietuvos stabilumo 2016 metų programa
  13. Vyriausybėje pristatytas pakeistas valstybės biudžetas
  14. Lietuvai karo pasekmės bus sunkios
  15. Finansų ministerija žada ekonomikos augimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Nuorodos says:
    3 metai ago

    • Deklaruokite skaitiklio rodmenis iki mėnesio pabaigos: kitaip teks sumokėti daugiau
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/deklaruokite-skaitiklio-rodmenis-iki-menesio-pabaigos-kitaip-teks-sumoketi-daugiau/
    • Vilniuje plinta dar viena bjauri infekcija
    – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/vilniuje-plinta-dar-viena-bjauri-infekcija/

    • Kastytis Braziulis.Kodėl politikai gali kenkti verslui
    − tiesos.lt/kastytis-braziulis-kodel-politikai-gali-kenkti-verslui/
    • R.Budbergytę piktina Vyriausybės neveiklumas: Lietuva gali netekti šimtų milijonų eurų ES paramos
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/rbudbergyte-piktina-vyriausybes-neveiklumas-lietuva-gali-netekti-simtu-milijonu-euru-es-paramos/
    • I. Šimonytė: brangstant maistui, Vyriausybė sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią
    − vz.lt/verslo-aplinka/2022/12/20/i-simonyte-brangstant-maistui-vyriausybe-sieks-palaikyti-gyventoju-perkamaja-galia#ixzz7o64Eg6Ev
    (Ar teisingai suprantu? − Kuo daugiau įvairaus pobūdžio ir pavadinimo paramų, pašalpų, kompensacijų, tuo daugiau naudos bankams ir tuo daugiau pinigų kasmet praranda valstybės biudžetas? Per 30 m. neblogai bankai pasipelno, o valstybė praranda? Sodra ar soc. rūpyba perveda man, tada aš tą gautą paramą pervedu komunal. paslaugos įmonei, o bankas už abu pavedimus mokestį paima? Arba valst. įstaiga perveda tuos pinigėlius įmonei pati, ir mokestį sumoka? Tiems paramos pinigų stumdymams jau ~30 m. samdomi darbuotojai. O ar ne ūkiškiau ir pigiau valstybei būtų savo jau atidirbusiam žmogui mokėti tokią pensiją, kad jam mokesčiai už komunal. paslaugas, šiltų batų žiemai bei maisto įsigijimas nelemtų bankroto? [Nebent turi milžinišką būstą, kokio vienam ar dviese gyvenant nereikia. ] )

    Atsakyti
  2. matau says:
    3 metai ago

    kiek pabrangintas maistas ir visi kiti tokie, kaip ir maistas, eiliniam, paprastam žmogui visiškai nebūtini, neprivalomi dalykai. Kažkas, prisidengęs karu, nežmoniškai praturtės. Galima paspėlioti, kas. Ačiū Alkui už eilinę propagandą, bet aš ka netikiu.

    Atsakyti
    • Ne visai taip says:
      3 metai ago

      Alkas supažindina su Finansų ministerijos teiginiais. O mums palieka vertinti jos bei vyriausybės darbą, įžvalgas, planus, ir patiems irgi galvoti, planuoti.

      Atsakyti
      • toks says:
        3 metai ago

        supažindinimas yra ne kas kita, kaip valdžios propagandos skleidimas. Ačiū.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Greitoji pagalba
Lietuvoje

Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

2025 07 30
Nato naikintuvai
Lietuvoje

Oro policijos misiją perima Vengrija ir Ispanija

2025 07 30
Pinigai
Lietuvoje

Valstybė skolins ILTE 40 mln. daugiabučių atnaujinimui

2025 07 30
Vėliava
Lietuvoje

Vilniuje prasideda pilietinio pasipriešinimo instruktorių mokymai

2025 07 30
Apsemtas kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai pasiruošę reaguoti į liūčių padarinius

2025 07 30
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

Nuo rugpjūčio 20 d. didės vairuotojo pažymėjimų kainos

2025 07 30
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimo atnaujinimo darbai – ne kliūtis posėdžiams

2025 07 30
Miškas
Gamta ir ekologija

Kitiems metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2025 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Bondarenko, Šelestas apie KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos
  • jurui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar vienas masažas per savaitę gali pagerinti savijautą?
  • 5 ženklai, kad laikas keisti stabdžių diskus – susirūpink, jei girdisi šis garsas
  • Plona ar stora antklodė – kas geriau darželinukui?
  • Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

Kiti Straipsniai

Larsas Klingbeilas ir Gitanas Nausėda

Prezidentas susitiko su Vokietijos vicekancleriu

2025 07 29
Alkotesteris |

Pradėtas patikrinimas dėl D. Žvirono galimo pareigūno vardo pažeminimo

2025 07 29
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Prezidento susitikimas su diplomatais

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17
Prezidentas lankosi Vietname

Prezidentas susitiko su aukščiausiais Vietnamo vadovais

2025 06 12
TVF misija

TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

2025 06 06
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Išmoka | pixabay.com nuotr.

Laisvės nuo mokesčių diena: ar jų Lietuvoje kada nors bus gana?

2025 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Bondarenko, Šelestas apie KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos
  • jurui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jurui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šventė Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentūroje surengta šventinė popietė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai