Padėčiai „taisyti“ nuspręsta surengti II LVKD suvažiavimą. Šį kartą partija ir saugumas pasirūpino, kad būtų išrinkti „tinkami“ kandidatai. Surengti keli susitikimai su lietuviais, LJDP nariais.
II suvažiavimas įvyko 1959 m. spalio 25 d. Pagal partijos parengtą scenarijų Draugijos pirmininku išrinktas Algirdas Skripka. Suvažiavimo priimtame nutarime, be kita ko, nuspręsta, kad:
– LVKD yra viena lenkiškų organizacijų, kuri remia partijos liniją, kuriant socializmą šalyje.
– Centro valdyba (CV) turi sutelkti kuo didesnes lietuvių gretas visuomeniniam ir politiniam gyvenimui, remti kolektyvizaciją, nesilaikyti nuošalyje nuo partinės ir administracinės valdžios, kovoti su nacionalizmu ir separatizmu.
Po suvažiavimo LVKD būstinė perkeliama iš Punsko į Seinus, kad partijos aktyvas ir saugumas galėtų izoliuoti Punsko „nacionalistus“ nuo „pažangaus“ ir „sveiko“ Lenkijos lietuvių branduolio.
Tuoj po suvažiavimo Lenkijos vidaus reikalų ministerija skyrė lėšų Draugijos centro valdybai išlaikyti:
būstinės biurui ir keturiems etatiniams darbuotojams – pirmininkui, sekretoriui, buhalteriui ir instruktoriui.
Į LVKD CV sudėtį įėjo 7 Lenkijos jungtinės darbininkų partijos nariai, 2 Jungtinės valstiečių grupuotės nariai ir 10 nepartinių.
Iš 19 CV narių tik du buvo iš Punsko krašto: Vaitakiemio kaimo mokytoja ir ūkininkas, kurių įtaka Draugijos veiklai buvo maža.
Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikusi Draugijos vadovybės politinių pažiūrų charakteristika:
pirmininkas A. Skripka ideologiniu atžvilgiu pažangus, jo pavaduotojas Antanas Čeplinskas turįs šiek tiek nacionalistinių nuotaikų, sekretorius J. Kmieliauskas – visiškai palankus, patikimas.
Tai rodo, kad Draugijos vadovais paskirti lenkų partijai patikimi asmenys.
Susitvarkius su „reakcingais“ veikėjais, lietuviams buvo leista turėti leidinį lietuvių kalba – „Aušrą“.
Pirmajame jos numeryje naujai perrašoma Draugijos steigimo istorija:
„Beveik trys metai prabėgo, kai susikūrė Lietuvių Visuomeninė Kultūros Draugija. Mokyklos lietuvių dėstomąja kalba ir saviveiklos rateliai Seinų ir Suvalkų apskrityse veikė jau nuo seniau ir kaskart didėjo.
Stebėdami šią veiklą, lietuviai inteligentai ir ūkininkai kreipėsi į Lenkijos Jungtinę Darbininkų Partiją ir valdžią, kad leistų suorganizuoti Lietuvių Visuomeninę Kultūros Draugiją, kurios tikslai:
1. Suaktyvinti lietuvių tautybės gyventojus bendraliaudinei socializmo statybai Lenkijoje,
2. Garsinti bendras lietuvių–lenkų darbo masių kovas,
3. Skleisti visapusiškai teisingas žinias apie TSRS, o ypač apie Tarybų Lietuvą, apie tarybinės liaudies gyvenimą, darbą ir nepalenkiamą kovą už taiką ir draugystę tarp tautų,
4. Stiprinti broliško bendro gyvenimo ryšius tarp lietuvių ir lenkų tautybės dirbančiųjų,
5. Supažindinti lietuvių visuomenę su pažangiąja lenkų tautos kultūra ir lenkų visuomenę – su pažangiąja lietuvių tautos kultūra,
6. Ugdyti lietuvių kultūrą, tautinę savo forma ir socialistinę turiniu,
7. Rengti ir remti lietuvių meninę ir mokslinę veiklą,
8. Puoselėti lietuvių tautosaką,
9. Globoti lietuvių mokyklas, kultūros namus, lietuvių kalbos kursus, skaityklas, bibliotekas, meno saviveiklą, klubus ir pan.,
10. Globoti lietuvių kultūros paminklus.
Partija ir valdžia ne tik leido suorganizuoti Draugiją, bet ir visapusiškai jai padėjo bei rėmė.
Todėl 1956 m. buvo sušauktas Organizacinis Komitetas, kurio tikslas buvo surengti pirmąjį Lietuvių Visuomeninės Kultūros Draugijos suvažiavimą.
Komiteto surengtas pirmasis LVKD suvažiavimas įvyko 1957 m. ir išrinko aukščiausią Draugijos organą – Centro Valdybą, su būstine Punske.
Buvusi Centro Valdyba daug nuveikė švietimo ir kultūros srityse.
Tačiau kai kurie Centro Valdybos nariai nesugebėjo užmegzti ryšio su vietiniais lietuviais ir dėl to antrame LVKD suvažiavime Seinuose 1959 m. spalio mėn. 25 d. buvo išrinkta nauja Centro Valdyba, o jos būstinę perkėlė iš Punsko į Seinų miestą.
Dabartinė Centro Valdyba yra šios sudėties:
pirmininkas – A. Skripka, pavaduotojas – A. Čeplinskas, sekretorius – J. Kmieliauskas, iždininkas – A. Jančė ir 15 valdybos narių. Revizijos komisiją sudaro 5 asmenys.“
I ir II LVKD suvažiavimų nutarimai skyrėsi kaip diena ir naktis.
Antrajame Draugijos suvažiavime priimtuose nutarimuose kaip svarbiausias jos veiklos uždavinys įvardyta kova su nacionalizmu ir lietuvių separatizmu, nenukrypstant nuo partijos nubrėžtos linijos įsijungti į socializmo kūrimą.
Po II suvažiavimo Draugijai oficialiai buvo keliami tokie tikslai:
1. Suaktyvinti lietuvių tautybės gyventojus bendraliaudinei socializmo statybai Lenkijoje įgyvendinti;
2. Garsinti bendrą lietuvių–lenkų darbo masių kovą;
3. Skleisti visapusiškai teisingas žinias apie TSRS, ypač Tarybų Lietuvą, apie tarybinės liaudies gyvenimą, darbą ir nepalenkiamą kovą už taiką ir draugystę tarp tautų;
4. Stiprinti broliškus ryšius tarp lietuvių ir lenkų dirbančiųjų;
5. Supažindinti lietuvių visuomenę su pažangia lenkų tautos kultūra ir lenkų visuomenę su pažangia lietuvių tautos kultūra;
6. Ugdyti lietuvių kultūrą – tautinę savo forma ir socialistinę turiniu; rengti ir remti lietuvių meninę ir mokslinę veiklą;
7. Puoselėti lietuvių tautosaką, globoti lietuvių mokyklas, kultūros namus, skaityklas, bibliotekas, klubus, organizuoti lietuvių kalbos kursus, meno saviveiklą ir kt.
Pirmas LVKD pirmininkas Juozas Maksimavičius jautėsi išduotas.
Pamatęs, kad Draugija, dėl kurios tiek daug vilčių dėjo, tapo komunistinės ideologijos įrankiu, ragino žmones nestoti į tokią organizaciją.
Partijos vadovybė stiprino Draugijos kontrolę. Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) nurodymu, visi partijos lietuviai nariai turėjo tapti Draugijos nariais.
Su jais lenkų partinis aktyvas Seinuose rengė susitikimus. Vietinė valdžia, norėdama padidinti partijos įtaką, nurodė Seinuose įkurti LVKD ratelį.
Jo nariais tapo ir partijos Seinų komiteto lenkų aktyvas. Nuspręsta valdybos būstinę perkelti iš Punsko į Seinus, arčiau vietinės lenkų partinės vadovybės, o toliau nuo lietuvių „nacionalistų“.
Nors Draugija turėjo būti LJDP įrankis, jos reikšmės vienareikšmiškai vertinti negalima.
Be privalomų, ideologiniais štampais grįstų šūkių, buvo keliami ir praktiškai sprendžiami lietuvių švietimo, saviveiklos, leidinio gimtąja kalba klausimai.
Draugijoje buvo žmonių, kuriems rūpėjo bendruomenės ateitis, lietuvybės išsaugojimas.
LVKD – LLD pirmininkai:
Juozas Maksimavičius – 1957-03-31 – 1958 m. pavasaris,
Juozas Savickas – 1958 m. pavasaris – 1959-10-25,
Algirdas Skripka – 1959-10-25 – 1972-01-09,
Juozas Sigitas Paransevičius – 1972-01-09 – 1981-02-08,
Romas Vitkauskas – 1981-02-08 – 1985-08-25,
Juozas Bliūdžius – 1985-08-25 – 1988-05-29,
Juozas Sigitas Paransevičius – 1988-05-29 – 1990-11-24,
Eugenijus Petruškevičius – 1990-11-24 – 1995-12-02,
Petras Maksimavičius – 1995-12-02 – 1999-11-24,
Algirdas Vaicekauskas – 1999–2021,
Robertas Slovikas – nuo 2021 iki dabar.
