Rudenio dienoms niūrėjant siūlome pasigrožėti užburiančios saugomų teritorijų gamtos filmuku, kurį sukūrė kraštovaizdžio žinovas Marius Semaška.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rengia panoraminių fotografijų knygą „Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų kraštovaizdis”, kurioje bus panaudotos ir Mariaus kraštovaizdžio nuotraukos.
Leidinys turėtų būti išleistas kitais metais. Tad fotografuodamas saugomas teritorijas, Marius jas ir nufilmavo iš paukščio skrydžio.
Pasak Mariaus Semaškos, kraštovaizdžio fotografija – tai iš esmės optimaliausios, gražiausios šviesos laukimas. O tokia šviesa būna anksti ryte, kylant saulei bei vakarop, jai besileidžiant.
Tuo metu šviesa būna švelniausia, šešėliai ilgi – išryškėja kontrastas. Metų bėgyje šis laikas kinta, taigi norėdamas pasiekti norimą nufotografuoti vietą iškeliauji dar brėkštant.
Paklausus, kiek laiko užima – kol nufotografuoji tą vienintelę kraštovaizdžio nuotrauką, Marius atsakė, kad kelionė link tam tikro taško yra procesas.
Jis prasideda dar prie kompiuterio, tyrinėjant saugomą teritoriją žemėlapiuose, rengiantis… Marius atvirauja, kad jam patinka įsijausti į vietovę, pabūti ten, pasivaikščioti, pajausti aplinką.
Neretai nusprendžia, kad šalia piliakalnio ar upelio bus nakvynės vieta. Kartais prie vietos tenka grįžti kelis kartus, kol pagaliau pavyksta užfiksuoti tai, ką nori pagauti.
Fotografuodamas kraštovaizdį, Marius įvairiais metų laikais apkeliavo visą Lietuvą, aplankė 30 regioninių, 5 nacionalinius parkus bei valstybinius rezervatus.
Šiuo atveju pažintis su saugomomis teritorijomis per jausmus: nuo kylančios saulės rytuose iki smėlio kopų juostos vakaruose, sekant upių tėkmės kryptimi, kur jos galiausiai susijungia…
Visa tai – mus supantis kraštovaizdis.