Spalio 9 d. 12:00 val. Kaune, prie Žemaičių g. kalno papėdėje esančio fontanėlio (Kauko laiptų apačioje), vyks šokio ekskursija-spektaklis „Pakopa po pakopos“.
Kauno miesto gyventojai bei svečiai paskutinį kartą šiais metais kviečiami mėgautis šokio ekskursija-spektakliu „Pakopa po pakopos“.
Šiuolaikiniu šokiu ir išskirtiniu garso takeliu bei vienetiniais drabužiais atskleidžiama gyvoji Žaliakalnio istorija, prabyla įvairiaspalviai veikėjai, mistinės būtybės bei mikrorajoną menantys slėpiniai.
Upių sandūroje įsikūrusiame Kauno mieste bene gražiausi ir garsiausi, kalvą su miesto centru jungiantys, Kauko laiptai.
Ši artima bei turininga vieta choreografę Indrę Puišytę-Šidlauskienę sudomino dar prieš kelerius metus:
„grožį, kurį Kaunas turi centre, norėjau įgalinti, tad pradėjau dirbti su vietos bendruomene,“ – dalinasi šokio menininkė ir režisierė.
Drauge kurti bei rinkti gyvąją, istorinę medžiagą, ji pakvietė dramaturgę Liną Laurą Švedaitę.
„Žaliakalnis susitelkė tarpukariu ir tai labai jaučiasi vos įžengus į jo teritoriją. Šis rajonas yra žmonių, kurie turi labai plačią ir turtingą giminės istoriją, „bomba“.
Čia buvo rengiami vyriausybės rūmai, gyveno ir karininkai, ir vidurinioji klasė… O dabar šis rajonas išgyvena naują laiką.
Įdomu stebėti susidariusius istorijos ir jos šešėlių sluoksnius, kurie labai atsispindi gyvojoje žmonių atmintyje,“ – dalinasi rašytoja.
Lina Laura Švedaitė atvirauja, jog savo darbą myli dėl nuostabiausių kūrybinių akimirkų – žmonių atsivėrimo.
O tokių istorijų spektaklyje „Pakopa po pakopos“ labai daug! Jose galima pamatyti ryšius, gyvenime esantį veiksmą ir atoveiksmį bei įžvelgti tai, ką jos sako apie mus pačius.
Legendos byloja, jog Žaliakalnio erdvės priklausė patiems Kaukams. Šie mitiniai maži žmogeliai dar vadinami pūkiais, Kaukučiais.
Dažniausiai jie pasirodydavo mėnesienoje ar miglotą dieną, apsirėdę ryškiaspalviais rūbais ar skarmalais. Vaisingumo ir turtų dvasia pavidalą įgavo grafikės Aistės Ramūnaitės kūryboje.
Pačius žmogelius ji piešia labai spalvingus, ekspresionistiškus ir nepaklusnius, tačiau visuomet teisingus ir geros širdies, nenukrypdama nuo tautosakos.
Pagal grafikės piešinius tekstilininkės Ritos Kazokaitės sukurti Kaukų drabužiai taip pat naudojami šokio ekskursijoje „Pakopa po pakopos“ – jie šokio trupės „Ulna“ šokėjams padeda įkūnyti mitologinius veikėjus.
„Drabužių eskizuose perteikiau ir spalvingumą, nes tai – sodų, gėlynų kultūra, kuri puoselėjama tradiciškai. Kaukai yra džiaugsmas, jie dažnai šoka ir yra laimingi!
Tiesa, jie nemėgsta falšyvų žmogelių ar prasčiokiškumo…”– dalinasi Aistė Ramūnaitė kviesdama paėjėti Žaliakalnio gatvelėmis ir įsijausti į pavasario alyvų, konvalijų, tulpių, aguonų ir lelijų svaiginančius kvapus.
Tuo tarpu choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė atkreipia dėmesį, jog judesiai kurti specialioms vietoms, drauge su juos atliekančiais šokėjais.
„Kiekvienas mąstymas ir kiekvienas kūnas – labai skirtingi, o rezultate gimsta žaismingiausi judesiai,“ – pasak šokio menininkės, šokis mieste papildo erdvę ir sukuria naujas iliuzijas.
„Dažnai užsisukame savame ritme ir einant ta pačia gatve kiekvieną dieną nebematome namų ar išsikišusių plytelių.
O atėjęs šokėjas gali tai įprasminti, išryškinti ar paslėpti. Kartais norisi žmogui duoti raktą, su kuriuo jis pats galėtų atsirakinti žinių skrynelę, jausmą ar tai, ko jis pats nori,“ – domėtis rajonu bei istorija ragina Indrė Puišytė-Šidlauskienė.
Šokio ekskursiją „Pakopa po pakopos“ lydės netikėtumai: „laukia tikrai įdomi patirtis, skirta tiek puikiai žinančiam Žaliakalnį, tiek jo dar ir nepažįstančiam.
Keliausime šio rajono istorija nuo tarpukario iki šių dienų. O kelionę lydės balsai, žodžiai ir šokėjai.
Ekskursijoje daugybė faktų ir istorijų, kurių neperskaitysite jokiame vadovėlyje, nes jie surinkti iš čia augusių žmonių, kai kurie jų jau perkopę devyniasdešimt“, – atskleidžia kūrėja.
Istorija ir šiuolaikinis šokis susipins scenose spektaklio, atliekamose šokėjų solistų:
Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, auksinio kryžiaus nominantės Emos Senkuvienės, šokio trupės „Nuepiko“ šokėjo Andriaus Stakelės, režisierės Indrės Puišytės-Šidlauskienės. Vyksmą Žaliakalnyje taip pat kurs jaunieji šokėjai:
Juozas Veiverys, Indrė Ivanauskytė, Jūratė Koreivaitė, Miglė Keblaitytė, Medeinė Rainytė, Justina Kuršinaitė, Nomeda Kniuraitė, Akvilė Vaičiukynaitė, šokio trupės „Ulna“ šokėjai, Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai ir Kauno šokio teatro „Aura“ studijos vaikai, Žaliakalnio senjorų choras „Gaida“.
Kūrybiniame procese įtraukta virš šimto dalyvių – tai gyventojai, dalinęsi savo istorijomis, jas rinkę, bendradarbiavę ir dalyvavę kūrybiniame procese, jaunieji šokėjai ir kūrėjai bei profesionalūs menininkai.
Ekskursijos idėjos autorė, režisierė – Indrė Puišytė-Šidlauskienė, choreografiją ji kūrė drauge su šokėjais, dramaturgija – Lina Laura Švedaitė, kompozitorius ir garso režisierius – Kristijonas Lučinskas, scenografija – Simonas Šidlauskas ir Kauno dailės gimnazijos mokiniai, kostiumų dailininkė Radvilė Kisieliūtė, o Kaukų kostiumus kūrė Aistė Ramunaitė ir Rita Kazokaitė.
Šokio ekskursija-spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programa „Fluxus Labas!”. Projekto sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
