Apie depresijos gydymą, ryšį su pandemija ir karu bei kodėl ji dažniau nustatoma moterims, pasakoja psichiatras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Kasmet depresija Lietuvoje nustatoma daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės.
„Eurostat“, remdamasi išplėstiniais interviu su Europos Sąjungos (ES) gyventojais, pernai pateikė skaičiavimus rodančius, kad chroniška depresija serga 7,2 proc. ES gyventojų.
Pagal šį rodiklį Lietuva, lygiai kaip ir Estija, yra vos žemiau Bendrijos vidurkio ‒ 7 proc. Latvijoje pastarasis rodiklis siekia 8,4 proc.
Didžiausias sergamumas ES fiksuotas Portugalijoje (12,2 proc.), Švedijoje (11,7 proc.) ir Vokietijoje (11,6 proc.). Mažiausias: Maltoje (3,5 proc.), Bulgarijoje (2,7 proc.) ir Rumunijoje 1 (proc.).
Sergančiųjų – vis daugiau
„Lietuvoje žmonės vengia kreiptis į psichikos sveikatos žinovus ir tai yra didelė problema. Todėl tikrasis sergamumas depresija pas mus tikrai didesnis nei rodo diagnozių statistika.
Anksčiau apsilankymas pas psichiatrą žmogui tapdavo kone pasmerkimu. Dabar tokios tvarkos nebėra. Tačiau požiūris liko.
Todėl kasmet rudenį rengiame „Atviros psichiatrijos mėnesį“ ir skatiname žmones nebijoti kreiptis į gydytojus“, ‒ sako M. Marcinkevičius. Anot jo, sergamumas depresija pastaruoju metu tik auga.
„Mūsų gyvenimo tempas spartėja, reikalavimai ‒ kyla, nuovargis ‒ auga. Šalia to išgyvenome dvejus pandemijos metus, iškart po jų ‒ naujas karo Ukrainoje laikas, dabar stiprėja ekonominio nesaugumo jausmas.
Visa tai didina sergamumą depresija, kuris dar padidės kai dėl ekonominių sunkumų ims užsidarinėti įmonės. Tad čia gerų žinių nėra.
Galima guostis nebent tuo, kad didžiąją dalį depresijos atvejų galima veiksmingai gydyti“, ‒ teigia gydytojas.
Būna depresija be alkoholizmo, alkoholizmo be depresijos – ne
Statistika rodo, kad depresija dažniau nustatoma moterims. M. Marcinkevičiaus teigimu, tą lemia ne kurios nors lyties polinkis ligai, o socialinės ir kultūrinės priežastys.
„Moterų emocinis raštingumas didesnis – jos atidžiau stebi savo vidinį pasaulį, geriau skiria jausmus. Tuo metu vyrai susiduria su norma, kad jie turi būti stiprūs, negali pasiduoti, o tai apsunkina pagalbos paieškas.
Todėl neretai susirgusios depresija moterys kreipiasi pagalbos į gydytojus, o vyrai bando gydytis alkoholiu.
Depresija gali būti be alkoholizmo, bet alkoholizmo be depresijos man neteko matyti. Šie du dalykai labai susiję.
Net jei žmogus įninka į alkoholį ne dėl depresijos, ji vėliau atsiranda kaip vartojimo padarinys“, ‒ teigia pašnekovas.
Skirtumas tarp vyrams ir moterims nustatomos depresijos atsispindi ir savižudybių statistikoje – tarp pernai nusižudžiusių asmenų moterys sudarė vos 22 proc.
„Savižudybės be depresijos beveik nebūna. Depresija ‒ pagrindinė savižudybių priežastis, o depresija ir alkoholizmas – labai pavojinga kombinacija.
Todėl gydytojų vengiantys, alkoholiu save bandantys pagydyti žmonės susiduria su padidintu savižudybės pvojumi“, ‒ sako psichiatras.
Atsistato per mėnesį
Dalis žmonių turi vidinį polinkį depresijai ‒ jų susirgimai būna sunkesni ir ilgiau gydomi. Tačiau tokių atvejų ‒ mažuma.
Kur kas dažniau depresiją sukelia išoriniai veiksniai: skyrybos, artimųjų netektis, sunkumai darbe ir t. t. Tokie atvejai ‒ lengvesni ir paprasčiau gydomi.
„Jei žmogus nori pasveikti, maždaug po poros savaičių pasiekiamas didelis savijautos pagerėjimas, jis jau gali grįžti į darbą, užsiimti kasdiene veikla.
Maždaug po mėnesio žmogus būna beveik atsistatęs. Tiesa, gydymas tęsiamas ir po to. Vaistų vartojimas tęsiamas iki pusmečio, psichoterapinis gydymas ‒ nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Šią ligą galima palyginti greitai pagydyti, nebent susiduriama su sunkia ar gydymui atsparia depresija“, ‒ pasakoja psichiatras.
Neturtingiems psichoterapija beveik nepasiekiama
M. Marcinkevičiaus teigimu, Lietuvoje gerai veikia depresijos gydymo vaistais sistema, tačiau didelių sunkumų kyla norint gauti nemokamą psichoterapiją.
„Teoriškai psichoterapija yra kompensuojama paslauga. Tačiau numatytas paslaugos įkainis toks, kad praktiškai už jį niekas nesiima dirbti.
Todėl tikra psichoterapija, be atskirų išimčių, dabar prieinama tik privačiose įstaigose. Tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ši paslauga sunkiai pasiekiama.
Dar vienas iššūkis – gydymui atspari depresija. Tokių atvejų nėra daug, tačiau tokios ligos našta – labai sunki tiek sergančiajam, tiek gydytojams, o su naujausių tam skirtų terapijų apmokėjimu irgi yra problemų“, ‒ teigia pašnekovas.
Ką daryti, jeigu įtariat depresiją?
Pasak M. Marcinkevičiaus, jeigu manote, kad sergate depresija, pirmiausia verta pasitarti su šeimos gydytoju, kuris vėliau gali nukreipti pas psichiatrą.
Į psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai, be siuntimo, nes šalies poliklinikos turi savo psichikos sveiktos centrus arba sutartis su tokiais centrais.
Svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos į žinovus.
Jeigu įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis gali sirgti depresija, ar norite daugiau sužinoti apie šią ligą, kaip ji gydoma, kaip su ja galima gyventi ir kovoti – apsilankykite tinklalapyje iveikdepresija.lt.
Depresijos žinomumo didinimo kampaniją remia „Janssen“.
Senas posakis “nėra žmogaus, nėra problemos” gyvas iki šiol. Tabletės žmogaus nei finansinių nei kitų socialinių problemų neišspręs. Visokių psichinių ligų pripaišinėjimas, pateisinant nušėrimą kaip gyvulio tabletėmis, nugydymas vaistais, užuot pažvelgus giliau į žmogaus problemas, kurios atveda žmogų į aklavietę, o atsidūrus užburtame rate ir į depresines bei kitas būsenas. Gi lyg šiol pirmiausia gydoma tabletėmis, o ne psichologo, psichoterapeuto pokalbiais. Gi tabletės tai toli grąžu ne saldainiai smegenų veiklai gerinti, tai rimta priemonė, kuri turi būti skiriama tik kaip kraštutinė priemonė, išbandžius kitas priemones, be medikamentinio įsikišimo. Kaip neatsakingai patekus į psichiatrio kabinetą yra skiriami vaistai, o ir siuntimai hospitalizacijai, kai patekus į ligoninę savo valia, staiga tos teisės parandamos, ir į tave prieš tavo valią ir sutikimą, šeria ir bado tave tau nežinomais vaistais, kai su tavimi daro ką nori, kankina tiesiogine prastme vaistais, kai išeini po pirmo “gydymo” nugydytas, nebepanašus į adekvatų žmogų. Kaip neatsakingai žeriamos įvairios psichiatrinės diagnozės. Sako liaudyje, nebijok gyvūno, bijok žmogaus. Kiek žmogiškumo yra likę pas šios srities vadinamus psiaudo medikus? Nelabai toli pažengę nuo sovietinio metodo, ir požiūrio ir net gyvuliško prado. Vien užtenka netyčiom pabūvoti ar pasiklausyti tų kas pabuvojo kokioi stacionaraus gydymo psichiatrinėje ystaigoje, kai galimai su gyvuliais žmogiškiau elgiamasi, nei sąlygos jose, bei aiškus požiūris “kaip į gyvuliukus be teisių”. O jei kokia F diagnozė žmogui prilipinta kokių pasekmių dėl išankstinės kitų sričių medikais, dar susidursite jei jau kokį F kodą jums prilipins, nors jūs labiau žinote save, nei tie kas net nebūtinai pamatuotai tais F kodais, ir vaistais švaistosi. Etiketė psichinis ligonis manau jums visiems girdėta. Tik ne kiekvienas su šia etikete, suisdurs savo gyvenime, savo paties kailiu. Geras verslas farmacija ir geras paklusnus narkomanas prisaikdinamas, vaistus vartoti visą gyvenimą, žalojant jo sveikatą ir atimant iš jo sveikatą, ir likusius protinius gebėjimus, žalojant vaistais jo psichiką, pelnantis visas keriopai ir per ligonių kasą ir per kitus būdus kaip gauti pinigus net nebūtinai iš vaistų vartojimo. Nepamirškim lovadienių, tik padarant iš žmogaus zombį, lovadieniai gera verslo priemonė, dažnai ligonių sugryžtančiai rotacijai. Na ir kas kad ligoniui pablogėjo, šis gryš atitaisyti sugadintą sveikatą dar ne kartą, kai pakliuvo į psichiatrijos nagus, o tai tik verslas, pažvelkite į šią sistemą giliau. Sekantis triušis “naujiems auskiniams” vaistams. Sekantis pacientas. Nėra žmogaus nėra problemos. Tai nurašytas nugydytas zombis. Nėra žmogaus nėra problemos, taciau už tat geras pinigų maišas ir per ligonių kasas ir per farmacijos verslo prizmę, nuo pat gamybos, sandėliavimo iki pat tiekimo. Pseudo medicininė sritis Psichiarija turi tokį valdžios instrtumentą kaip policija. Dėl savo teisių net nelabai kur yra pasiskūsti jei jos buvo pažeistos. Ne be reikalo šios srities vadimami specialistai naudodavosi savo valdžia dar nuo neatmenamų laikų paverčiant žmogų tiesiog bejausmiu mėsos gabalu, tai ir dujų kameros, lobotomija, elektro šokas ir eilę kitų “auklėjimo” priemonių, kurios parodo tikrąsias psichiatrijos ištakas, ir šios psiaudo mokslinės srities ištakas bei ideologijas, pirmiausia kaip žmonių valdymo ir elgesio keitimo priemone, auklejant neitikusius, neteisingai mastancius, darancius netinkama itaka likusiai visuomenes daliai.
Įsijunk nuo ryto radiją, žiūrek tv, leisk laiką internete ir skaityk debiliškus trolių komentarus, lipk ant paspirtuko, mauk alų, ginčykis su žmona. Nenori depresijos? Išjunk radiją, tv, internetą, lipk ant dviračio, valgyk lietuviškus obuolius, niekada nesiginčyk su žmona. Ir jokio šnapso.