Kiekvienų metų rugsėjo 22 dieną Lietuvoje, Latvijoje ir mūsų krašte minima Baltų vienybės diena. Tą vakarą visose baltų žemėse vyksta piliakalnių ugnies sąšauka.
Mūsų krašte, Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose, uždegamas simbolinis aukuras, o iš jo paimta ugnis išvežiojama po apylinkę.
Aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose įsiliepsnoja ugnis – baltų vienybės simbolis, prisimenant, kad praeityje baltų gentys signaliniais laužais viena kitą įspėdavo apie artėjantį priešą.
Pandemija pristabdė ir šį gražų paprotį. Pernai Baltų vienybės diena buvo paminėta netoli Šiurpilio piliakalnio, Čajevščizna (Czajewszczyzna) kaime.
Renginį, pavadintą „Jotvingių vandenų paslaptys“, rengė Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Į jį atvyko daug žmonių iš Punsko krašto.
Kalbėta apie šios dienos prasmę, Šešupės ištakas ir Šiurpilio apylinkės ežerų pavadinimus, buvo priminta Eglės žalčių karalienės legenda.
Renginio metu pasirodė vaikų folklorinio šokio grupė „Šalcinukas“, Punsko etnografinis ansamblis „Gimtinė“, Punsko krašto folkloro ansamblis „Alna“.
Meninei programai baigiantis, nešina deglais atvyko delegacija iš Ožkinių – iš Jotvingių ir prūsų gyvenvietės. Jie su kitais renginio dalyviais užkopė į Šiurpilio piliakalnį ir uždegė žvakes.
Šiais metais Baltų vienybės laužas uždegtas Kreivėnuose ant Apšakalnio. Tikėtasi, kad prie šventės prisijungs kreivėniškiai ir kitų kaimų gyventojai.
Šventės dalyvė Rūta Burdinaitė pasakoja:
„Nuvykę prie piliakalnio radome gražiai paruoštą taką į viršukalnę, o užkopę pamatėme dailiai sukrautą laužą.
Rengėjai tikrai pasistengė, kad galėtume pasižavėti nuostabia apylinkių panorama bei deramai paminėti šią šventę.
Sutartą valandą suliepsnojo laužas, sugiedojome Lietuvos himną bei padainavome keletą patriotinių dainų.
Vakaras buvo šiltas ir ramus, tad malonu buvo prie degančios ugnies parymoti ir pabendrauti.
Tiesa, vietos gyventojai dalyvavo negausiai, bet matėsi, kad vieni dar buvo lauko darbais užsiėmę, o kiti sakė, jog stebėjo laužą nuo savo namų slenksčio.
Tačiau ši vieta mums labai patiko. Esame dėkingi visiems, sudariusiems galimybę čia pabūti ir, ko gero, norėsime čia atvykti ir dažniau.“
Baltų vienybės diena svarbi lietuviams ir latviams.
Ji kiekvienais metais minima rugsėjo 22-ąją, pažymint 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordino kariuomenę ir taip buvo nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo. Manoma, kad Saulės mūšis vyko ties dabartiniu Jauniūnų kaimu, Joniškio rajone. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.
Šiais metais Joniškyje skambėjo lietuviškos ir latviškos dainos. Baltų vienybės dienos renginį pradėjo Lietuvos ir Latvijos chorai. Bendri abiejų šalių chorų pasirodymai vyko taip pat Palangoje, Jelgavoje, Biržuose ir Kuldygoje.
Vilnius Baltų vienybės dieną pasitiko poezija. Buvo pristatytas literatūrologės Viktorijos Jonkutės ir grafikos dizainerio Tado Bujanausko projektas „Latvių gatvės poetika“.
Šiaulių rajone ant aukščiausio Girnikų kalno buvo užkurta Baltų vienybės sąšaukos ugnis. Šventės dalyviai stebėjo, kaip lygiadienio saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno, išklausė pasakojimų apie baltų istoriją, dainavo lietuvių, latvių, prūsų dainas.
“Nusižudyčiau dėl šitų mergų”…