Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams pradėjo teikti Gerovės konsultantai, aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, pirmaisiais nerimo, nemigos ir depresijos simptomais. Pirmieji gerovės konsultantų kabinetai jau įkurti 14-oje šalies savivaldybių, juose darbuojasi 28 specialius kursus pabaigę specialistai.
Šis naujas Lietuvoje Gerovės konsultantų paslaugų teikimo modelis sukurtas, įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ priemonę „Gerovės konsultantų modelio sukūrimas ir įdiegimas“, kuriai iš viso skirta beveik 1,7 mln. eurų. Projektų įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kartu su programos partneriu – LR sveikatos apsaugos ministerija.
Modelis kuriamas Vakarų šalių pavyzdžiu
Vakarų šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Norvegija, panašios paslaugos yra išvystytos ir pasiteisinusios. Rūpintis žmonių psichikos sveikata, teikti jiems standartizuotas konsultacijas ten apmokomi slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti sveikatos specialistai. Būtent jie ir padeda žmonėms susidoroti su pirmaisiais nerimo bei depresijos simptomais, taikydami kognityvinės elgesio terapijos metodus, kurių efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais.
Lietuvoje, Europos Sąjungoje pirmaujančioje savižudybių skaičiumi, psichikos sveikatos priežiūros profesionalų paslaugos gyventojams vis dar yra nelengvai prieinamos ir brangios. Šių paslaugų poreikis dar labiau išaugo COVID-19 epidemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą metu. Todėl neabejojama, kad kuriamas Gerovės konsultantų tinklas turėtų gerokai pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą šalyje ir ypač regionuose, kur tokių paslaugų ypač trūksta.
Konsultuos vieną, o padės visai šeimai
„Parengti specialistai pajėgūs suteikti kvalifikuotą pagalbą ir veiksmingai per trumpą laiką padėti nerimo, nemigos ar depresijos kamuojamiems žmonėms dorotis su šiais simptomais. Jų tikslas – pasiekti, kad žmogus įgautų įgūdžius valdyti savo psichologinę būseną, galima sakyti, taptų savo paties psichoterapeutu“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gerovės konsultantų mokymų programos vadovas dr. Julius Neverauskas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sukūrė Gerovės konsultantų modelį ir mokymo programą, pagal kurią buvo apmokyti specialistai iš 14 savivaldybių, kuriose ir įgyvendinami pilotiniai Gerovės konsultantų projektai.
Anot dr. J. Neverausko, konsultacijas numatoma suteikti beveik 10 tūkst. asmenų, bet pagalbos sulauks kur kas daugiau, nes gyvenimas palengvės ir jų artimiesiems, šeimos nariams, kurie taip pat kenčia, būdami šalia psichologinius sunkumus patiriančio žmogaus ir nežinantys kaip galėtų jam padėti.
Labai svarbu, kad į Gerovės konsultantus žmonės gali kreiptis patys, tam nereikia šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo. Be to, užtikrinamas ir besikreipiančių žmonių konfidencialumas bei visiškas anonimiškumas.
Jei šios paslaugos pasiteisins, Gerovės konsultantų tinklą planuojama plėsti ir kitose savivaldybėse.
Pradžia – vangoka, bet rezultatai jau džiugina
Jau mėnesį veikiantys Gerovės konsultantų kabinetai kol kas nesulaukė didesnio gyventojų susidomėjimo nei sostinėje, nei provincijoje.
„Tikėjomės, kad nespėsim suktis, bet kol kas klientų mažai. Gal dėl to, kad vasara, o gal dėl to, kad žmonės tiesiog nežino, kas yra tas Gerovės konsultantas, ką jis veikia. Va, viena moteris specialiai į kabinetą atėjo „tik pasižiūrėti, kas per stebuklas yra tas Gerovės konsultantas“, – sako Vilniuje gerovės konsultante dirbanti Audrimantė Sivinskaitė.
Jos kolegė iš Kazlų Rūdos Eglė Liepinė taip pat tikisi rudenį sulaukti daugiau pacientų. „Vis dėlto tai mums yra labai nauja ir gal neįprasta. Kreiptis į psichologą ar panašų specialistą daugeliui žmonių apskritai yra stigma”, – svarsto ji.
Tačiau mažo miestelio Suvalkijoje Gerovės konsultantė jau džiaugiasi sugebėjusi padėti ne vienam nerimo ir depresijos kamuojamam žmogui. „Kai matai, kaip žmogui palengvėja, supranti, kad metodikos, kurias išmokai taikyti, veikia, žmonės priima pagalbą, o tu gali padėti. Tai įkvepia“, – sako E. Liepinė.
Visa informacija apie projektus, veiklą šalyje pradėjusius Gerovės konsultantus ir jų kontaktai skelbiami puslapyje.
Apie programą „Sveikata“:
Įgyvendinant programą „Sveikata“, Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse ir gerinti vaikų bei jaunimo gerovę. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psicho-socialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų.
Iš viso 2014-2021 m, programai „Sveikata“ skirta daugiau kaip 17,9 mln. eurų.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
