Sparčiai populiarėjant nuosavoms saulės elektrinėms, gyventojai jas įrengia ant nuosavų namų, kotedžų, garažų, sodybų stogų. Nors pagal teisės aktus tokių elektrinių montavimas ant pastato stogo ar sienų priskiriamas paprastajam remontui, kuriam specialių leidimų nereikia, ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra išimčių, kuomet elektrinės įrengimą gali tekti derinti su kaimynais ar institucijomis.
„Dažniausiai saulės elektrinės ant individualaus namo stogo įrengimo procedūra yra tipinė. Tačiau būna išimčių: namas priskirtas kultūros paveldui arba stovi saugomoje teritorijoje, taip pat dviem ar daugiau savininkų priklausantis statinys, daugiabutis pastatas. Visais šiais atvejais atsiranda papildomi saulės elektrinės įrengimo derinimai“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Reikalingas kaimynų sutikimas
Kartais saulės elektrinės įrengimui gali būti reikalingas kaimynų sutikimas – kai gyvenama name, kuris priklauso dviem ar keliems savininkams, bei gyvenant daugiabutyje.
„Tokiais atvejais, kai yra keli turto bendrasavininkai, saulės elektrinės įrengimui ant statinio stogo vieno bendrasavininko iniciatyva yra reikalingas kito bendrasavininko sutikimas. Šio dokumento reikalauja ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), skirianti paramą saulės elektrinių įsirengimui. Jei sutikimo nėra, saulės elektrinės įrengimas laikomas neteisėtu, tad ir parama negalės būti skirta“, – aiškina M. Kavaliauskas.
Yra atvejų, kad individualią saulės jėgainę ant pastato stogo įsirengia daugiabučio gyventojas. Eksperto teigimu, tokie sprendimai kol kas tik pavieniai, nes yra ilgai užtrunkantys ir sudėtingi.
Kaip ir bet kokių statinių bendrose patalpose atveju, taip ir saulės elektrinės įrengimo ant daugiabučio stogo atveju tai daryti norintis namo gyventojas turi pirmiausia gauti daugumos namo gyventojų (51 proc.) pritarimą.
Be to, pats saulės elektrinės įrengimas tokiu atveju yra pakankamai komplikuotas. „Ant stogo tvirtinamus jėgainės modulius reikia prijungti prie inverterio, o inverterį – prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) skaitiklio. Pastarieji daugiabučiuose namuose būna ir šalia buto, ir namo rūsyje ar apatiniame aukšte, todėl galime įsivaizduoti, kokio ilgio kabelis reikalingas, kad būtų sujungtos visos elektrinės dalys. Be to, reikia ieškoti tinkamų kabelių nutiesimo kelių, gręžti daugiabučio sienas, o dėl to įrengimo darbų apimtys stipriai išauga“, – tikina jis
Pašnekovo teigimu, visa tai labai stipriai išaugina visą projekto kainą, tad dažniausiai gyventojai dėl komplikuotumo tokių projektų nevykdo. Kadangi Lietuvoje veikiantis atsinaujinančios energetikos modelis leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje, daugiabučių gyventojai labiau renkasi dalies saulės parko nuomą arba nutolusios saulės elektrinės turimame sklype įrengimą. Vartotojui toks variantas daug pigesnis, nei įsirenginėti saulės elektrinę ant daugiabučio stogo, o nauda tokia pati.
Ar tinka kultūros paveldo objekto stogas?
Reikiamais leidimais derėtų pasidomėti ir gyventojams, norintiems įsirengti individualias saulės jėgaines ant stogo miestų senamiesčiuose, saugomose teritorijose, nacionalinio ar regioninio parko teritorijoje. Jei nekilnojamojo turto objektas turi ypatingojo statinio ar kultūros paveldo objekto statusą arba yra saugomoje teritorijoje, saulės elektrinės statybą reikėtų derinti su Kultūros paveldo departamento (KPD) teritoriniu skyriumi pagal vietovę. Kiekvienas atvejis yra unikalus, o specialistai padės įvertinti galimybes ir rasti sprendimą.
Tokie derinimai gali užtrukti iki pusmečio, be to, ne visada leidimas statyti saulės elektrinę bus gautas.
„Yra vietų, kur leidimas saulės elektrinei nebus suteiktas, tarkime, Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat reprezentacinės zonos: dvarai, dvaro parkai, įvažiavimas į rūmus, bažnyčių stogai. Pasitaiko atvejų, kai norima įrengti saulės elektrinę ant piliakalnio, to padaryti irgi negalima. Visgi jei vieta nutolusi nuo reprezentacinės zonos, pavyzdžiui, ūkinė dvaro ar rūmų dalis, galimybių įsirengti saulės elektrinę būtų“, – vardija pašnekovas.
KPD reikia pateikti projektą, kuriame turi būti nurodyta, kaip planuojama elektrinę įrengti, vizualizacijas, aprašą ir kokią įtaką saulės elektrinės statyba turės vertingajam objektui.
Vienas iš pagrindinių reikalavimų – kad saulės elektrinė nekeistų objekto ar teritorijos išvaizdos, fasado, kad jos nesimatytų. Jei objekto stogas yra plokščias, stogo šlaitas nukreiptas į vidinį kiemą, elektrinė statoma toliau nuo vertingų aikščių ir gatvių, vidiniuose kiemuose, kur jos nesimato – galimybių gauti leidimą yra.
„Kalbant apie saugomas teritorijas – nacionalinius ar regioninius parkus, Lietuvoje yra situacijų, kada ten yra įrengiamos saulės elektrinės. Pavyzdžiui, itin galingą elektrinę, siekiančią net 60 kW, ant stogo įsirengė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija tokioms elektrinės panaudojo administracinio pastato Plateliuose ir Plokštinės bazės stogus“, – vardija Mantas Kavaliauskas.
Šiuo metu galiojantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose.
Svarbus ir galingumas
Papildomų leidimų tam tikrais atvejais gali reikėti ir jei pastatas, ant kurio stogo įrengiama saulės elektrinė, nėra nei kultūros paveldo objektas, nei stovi saugomoje teritorijoje, o tiesiog gyventojas norėtų įsirengti galingesnę nei 30 kW elektrinę.
„Didesnio galingumo elektrinei reikia leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo prie tinklų projekto, leidimo gaminti elektros energiją. Šiuos leidimus išduoda VERT, procesas gali trukti iki pusmečio ar ilgiau“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Jei išnagrinėjus visas galimybes paaiškėja, kad saulės elektrinės ant stogo įsirengti neįmanoma, to padaryti neleidžia ribojimai ar reikalavimai, pašnekovo teigimu, lieka dvi alternatyvos – nutolusio saulės parko dalis arba saulės elektrinė žemės nuosavybės teise priklausančiame sklype.
„Saulės parko atveju gyventojas turi sudaryti sutartį su savo pasirinkta bendrove saulės parko savininke, kuri priskiria reikiamą elektrinės dalį gyventojo nurodytam objektui – namui ar butui. Nuosavo žemės sklypo atveju pirmiausiai turi būti įsirengiama saulės elektrinė, o tuomet ESO savitarnoje gyventojas gali pats priskirti esamos elektrinės dalį savo objektui (butui)“, – pataria ekspertas.
