Rinkimų kodeksas grįžta į Seimą

Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos vetuotą Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir su juo susijusių teisės aktų paketą.

Pasak šalies vadovo dekretą pristačiusio Prezidento vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio, Seimo priimtą konstitucinį įstatymą šalies vadovas pasiūlė papildyti nuostata, kad nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomas organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.

„Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams“, – Seimo posėdyje sakė šalies vadovo patarėjas.

Kaip kalbėjo P. Mačiulis, Prezidentas atkreipia dėmesį, kad tokia išimtis yra numatyta Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris gerokai apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą.

Prezidentas, anot P. Mačiulio, pažymi, kad skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas. Šio įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. likus maždaug 6 mėnesiams iki 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos.

Seimas birželio 23 d. buvo priėmęs Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris nuo rugsėjo 1 d. turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus.

Rinkimų kodeksas nustatys Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.

Rinkimų kodeksą Seimas nutaręs priimti kaip konstitucinį įstatymą. Siekiant pakeisti jo normas, vėliau pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.