Šią savaitę Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aklųjų biblioteka ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius pasirašo svarbią bendradarbiavimo sutartį, kuri suteiks galimybę į ukrainiečių kalbą išverstas Lietuvos autorių knygas išleisti garsiniu formatu ir padaryti jas prieinamas visiems – ir turintiems individualių skaitymo poreikių, ir pamėgusiems literatūros klausytis, ir besimokantiems ukrainiečių kalbos.
Jau birželio pabaigoje skaitytojus pasieks pirmoji garsinė Ignės Zarambaitės ir Gretos Alice knyga vaikams „Emilio laiškas“, o vėliau ir kitos į ukrainiečių kalbą išverstos lietuvių autorių knygos, tarp kurių ir Rimanto Kmitos šiauliečių tarme parašytas ir į dabar labiausiai karo niokojamos Rytų Ukrainos suržyko tarmę išverstas romanas „Pietinia kronikas“.
Garsinių knygų pristatymas ir susitikimas su jų autoriais vyks birželio 30 d. 18.30 val. „Miesto laboratorijoje“, Vilniuje.
Ukrainiečiams, negalintiems skaityti įprastai – Brailio rašto ir garsinės knygos
Vos prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą plūstelėjus pabėgėlių srautams, sukruto ne tik valstybinis ar nevyriausybinis, bet ir kultūrinis sektorius.
Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), teikianti paslaugas visiems, turintiems individualių skaitymo poreikių ir dėl to negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, taip pat susirūpino – juk tarp atvykstančių ukrainiečių, kurių didžiąją dalį sudaro moterys ir vaikai, gali būti tiek neregių ir silpnaregių, tiek disleksiją (skaitymo sutrikimą) turinčių vaikų.
„Ukrainiečių kalba neturėjome nei knygų Brailio raštu, nei garsinių knygų, – intensyvią pavasario pradžią atsimena Dalia Balčytytė, LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja.
– Garsinius ir kitus prieinamų formatų leidinius talpiname virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) ir iš esmės galime gauti jų bet kuria Vakarų šalių kalba, tačiau žmonėms, bėgantiems nuo karo, norėjosi pasiūlyti kažką, kas būtų arčiau jų širdies.
Tuomet susisiekėme su Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyriaus vadove Oksana Potymko, su kuria mus sieja jau ne vienerių metų draugystė.“
Oksana, pati būdama neregė, labai greitai suprato problemą.
Per kelias savaites Lietuvą pasiekė 100 leidinių Brailio raštu ukrainiečių kalba, o virtualią biblioteką ELVIS papildė net 200 ukrainietiškų garsinių knygų vaikams ir paaugliams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.
Lvive gimsta itin naujoviškos universalaus dizaino knygos
Ukrainos negalių asociacijos Lvivo komanda rengia išskirtinai kūrybiškas Brailio rašto ir garsines knygas. Pirmosios – skirtos tiems, kurie nemato ir skaito pirštais, antrosios – visiems, kurie mėgaujasi geromis knygomis.
„Mes spausdiname ir universalaus dizaino knygas, kuriose tekstas pateikiamas tiek Brailio raštu, tiek paprastu šriftu. Knygas papildo spalvoti reljefiniai piešiniai, kuriuos supranta tiek regintieji, tiek neregiai.
Kiekvienoje originalaus dizaino knygoje taktiliniame rėmelyje pateikiamas ir QR kodas, vedantis į garso versiją“, – apie šiuolaikinę išskirtinių knygų leidybą pasakoja O. Potymko.
Ne tik išleistos knygos, bet ir pats jų kūrimo procesas atlieka itin reikšmingą socialinę užduotį. „Garso knygų kūrimui mes kviečiamės ne tik žinomus Ukrainos aktorius bei atlikėjus, bet ir neregius vaikus.
Tai kūrybinis inkliuzijos procesas, kurio metu žymūs aktoriai neregintiems vaikams padeda nuo pat ankstyvų dienų atskleisti jų aktoriaus talentą.
Jau kelerius metus stebime, kaip knyga suartina įvairias socialines grupes, dovanoja tikėjimą gėriu ir sugrąžina gyvenimo džiaugsmą“, – sako Lvivo skyriaus vadovė ir priduria, kad knygos Brailio raštu tampa vis žinomesnės Ukrainoje ir kasmet užima stabilias vietas žinomose knygų mugėse.
Rinktinė literatūra sutvirtins kultūrinius ir žmogiškuosius ryšius
Garsiniais leidiniais iš virtualios bibliotekos ELVIS bei leidiniais Brailio raštu jau naudojasi nuo karo pabėgę ir laikinai Lietuvoje apsigyvenę ukrainiečiai.
Tačiau, kaip visada, norisi daugiau – norisi ne tik suteikti galimybę skaityti gimtąja kalba tiems, kas negali skaityti įprastai, bet ir plačiau atverti Lietuvos kultūrą, visus, skaitančius ukrainietiškai, supažindinti su Lietuvos rašytojų, poetų ir mąstytojų kūriniais.
Šį klausimą išsprendė Lietuvos kultūros institutas, ne pirmus metus vykdantis Vertimų skatinimo programą.
„Garsinės knygos lengvai įveikia sienas, todėl ne tik skaitytojams Ukrainoje, bet ir dėl vykstančio karo besiplečiančiai ukrainiečių bendruomenei čia, Lietuvoje, suteikia galimybę pažinti lietuvių literatūrą ir sutvirtinti kultūrinius ir žmogiškuosius mūsų šalių ryšius.
Tikimės, kad garsiniai leidiniai pasitarnaus ir kaip biblioterapijos priemonė – pagelbės nors trumpam įveikti namų ilgesį, nerimą, suteiks vilties“, – apie specialią Vertimų skatinimo programos priemonę pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Garsiniu formatu išleistas lietuvių autorių knygas ukrainiečių kalbą mokantys ar jos besimokantys žmonės galės skaityti visame pasaulyje: tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, Lenkijoje ar kitose šalyse, kuriose gyvena istorinės ar buriasi nuo karo pabėgusios ukrainiečių bendruomenės.
Tereikės prisijungti prie LAB virtualios bibliotekos ELVIS ir iš ten parsisiųsti leidinius.
Svarstydama apie trišalį bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos aklųjų biblioteka, O. Potymko prisipažįsta, kad tiki jo sėkme.
„Mus džiugina tai, kad bendro Lietuvos – Ukrainos projekto dėka ukrainiečių skaitytojai turės galimybę atversti naują literatūrinį klodą – vertingus lietuvių autorių kūrinius!
Su malonumu prisidedame prie lietuvių literatūros sklaidos tarp Ukrainos skaitytojų, taip pat ir tarp žmonių, turinčių individualių skaitymo poreikių.
Labai tikimės, kad šis projektas greitu laiku paplis ir kitose Europos šalyse“, – teigiamai mintimis dalijasi O. Potymko.
Lietuvos nacionalinė literatūra į ukrainiečių kalbą intensyviau pradėta versti ir leisti nuo 2016 metų, kuomet Lietuvos kultūros institutas įgyvendino vystomojo bendradarbiavimo projektą „Lietuva – Ukraina: kultūros partnerystė“. Institutas jau parėmė 32 knygų vertimus.
Be minėtųjų, pastaraisiais metais Ukrainoje išleistos Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, Algirdo Juliaus Greimo „Apie dievus ir žmones.
Tautos atminties beieškant“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko meilė“ ir kitų Lietuvos rašytojų knygos, taip pat Mariaus Buroko, Tomo Petrulio ir Gintaro Grajausko poezijos rinktinės.
Kūrinius į ukrainiečių kalbą išvertė talentingi literatūros vertėjai Beatričė Beliavcivė (Beliavciv), Larisa Poliakova, Vladislavas Žurba (Vladyslav Zhurba), Dimitrijus Čerednyčenko (Dmytro Čerednyčenko) ir kiti Lietuvos kultūros bendradarbiai.
Autoriams sutikus, tiek šios, tiek ateityje išleisimos knygos bus įgarsintos ukrainietiškai.
Diskusija „Miesto laboratorijoje“ jau šį ketvirtadienį
Šį ketvirtadienį, birželio 30 d., 18.30 val. Antakalnyje įsikūrusioje „Miesto laboratorijoje“ vyks diskusija „Garsinės knygos | Аудіокниги: lietuvių literatūra ukrainietiškai“.
Jos metu sužinosite, kokią kultūrinę užduotį atlieka literatūros vertimai, kokių galimybių skaitytojams suteikia garsinės knygos, kaip jos gimsta, kaip skamba iliustruotos knygos ir ar skaitymas gali padėti įveikti traumuojančias karo patirtis.
Diskusija vyks lietuvių ir ukrainiečių kalbomis, tad ateikite kartu su Lietuvoje gyvenančiais ukrainiečiais!
Kalbėsis: rašytojas Rimantas Kmita, knygos „Emilio laiškas“ autorės Ignė Zarambaitė ir Greta Alisė (Alice), specialiai iš Lvivo atvykstančios literatūros vertėja Beatričė Beliavcivė ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyriaus vadovė Oksana Potymko, Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vadovė Dalia Balčytytė ir Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlynė.
Renginį rengia Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aklųjų biblioteka ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius.
