Net du iš penkių (43 proc.) darbuotojų per artimiausius metus ketina keisti darbą, o pagrindinės to priežastys – didesnio atlyginimo ar lankstumo poreikis, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ tarptautinis tyrimas.
Tokias pasaulines darbo rinkos tendencijas lemia pirmiausia į viršų šovusi infliacija, bet įtakos turi ir kiti popandeminiai veiksniai – darbuotojai nori ir toliau iš dalies dirbti nuotoliu bei dairosi didesnių karjeros galimybių.
Bendrovės „EY“ tyrime „EY Work Reimagined 2022“ iš viso dalyvavo 17 tūkst. darbuotojų ir 1,5 tūkst. darbdavių iš 22 pasaulio šalių. Jo rezultatai iškalbingi: 68 proc. darbdavių sako, kad darbuotojų kaita per praėjusius metus išaugo, ir jei 2021-aisiais keisti darbovietę svarstė tik 7 proc. dirbančiųjų, dabar jų dalis išaugo kelis kartus – net iki 43 procentų.
Pasak Auksės Žukauskienės, „EY“ Organizacijų ir darbuotojų valdymo konsultacijų Baltijos šalyse vadovės, tokias nuotaikas darbo rinkoje lemia tiek per pandemiją pasikeitę darbuotojų lūkesčiai bei poreikiai, tiek sparčiai auganti infliacija. O atsižvelgiant į Lietuvoje fiksuojamus infliacijos rekordus, kai gegužę metinė infliacija šalyje pakilo iki 18,5 proc., taip vadinama „didžiojo pabėgimo“ (angl. Great resignation) banga neabejotinai palies ir Lietuvos bei Baltijos šalių įmones.
Aiškėja, kad daugiau kaip trečdalis (35 proc.) svarstančių keisti darbą žmonių siekia gauti didesnį atlyginimą, kas ketvirtas (25 proc.) ieško naujų karjeros galimybių.
„Darbo rinkos svarstyklės persisvėrė į dirbančiųjų pusę – dabar sąlygas diktuoja jie. Darbuotojai šiuo metu yra linkę išeiti iš darbo tiesiog į niekur, jeigu jų netenkina esamos sąlygos. Tam įtakos turi ir kintantis geografinis aspektas bei pandemijos išpopuliarinta galimybė dirbti iš bet kur ir bet kada. Taip pat darbuotojai mato skirtumą tarp augimo įmonės viduje ir keičiant darbą – ne visos įmonės gali užtikrinti karjeros galimybes, ypač ilgiau dirbantiems, taip pat keičiant darbą užsitikrinti didesnį atlygį šiuo metu yra gerokai lengviau, nes konkurencija dėl gerų darbuotojų dabar itin didelė“, – komentuoja A. Žukauskienė.
Lankstumo supratimas keičiasi
Bendrovės „EY“ tyrimas taip pat rodo, kad COVID-19 pandemijos atnešti nuotolinio darbo įpročiai niekur nedings. Mažiausiai dvi dienas per savaitę iš namų ar per nuotolį nori dirbti net 4 iš 5 dirbančiųjų, o nenorinčių dirbti per nuotolį dalis, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo nuo 34 iki 20 procentų.
Darbdaviai šiuo klausimu konservatyvesni: kas penktas (22 proc.) pageidauja savo komandas biure matyti kiekvieną darbo dieną. Kita vertus, net 74 proc. yra pasiruošę samdyti žmones kitose šalyse ir leisti jiems dirbti per nuotolį, jei šie turi rinkoje trūkstamų, kritinės svarbos įgūdžių.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad lankstumo sąvoka darbo rinkoje kinta. Viena vertus, visi pamatėme, kad dirbti per atstumą gebame pakankamai efektyviai, todėl dalis žmonių šią galimybę būtinai sieks išlaikyti ir ateityje. Kita vertus, darbuotojai nori patys spręsti, kas jiems yra lankstumas, kas jiems sukuria geidžiamą pridėtinę vertę darbe. Todėl lankstumą jau turime vertinti kur kas plačiau ir įvairiau. Įmonės gali laimėti, suteikdamos darbuotojams teisę rinktis ir patiems valdyti savo naudų paketus – kartais net, rodos, nedidelis momentas, kaip kad garantuotas automobilio parkavimas arba lankstus darbo laikas, gali nulemti darbdavio pasirinkimą“, – sako A. Žukauskienė.
Visa ko centre – žmogus
Apskritai vis daugiau įmonių supranta, kad visa ko centre dabar yra žmogus – jo gebėjimai, augimas, taip pat emocinė sveikata ir pan. Būtent darbuotojai kuria didžiausią vertę, padeda įmonei augti ir didinti konkurencingumą rinkoje, o jiems užtikrinama gerovė gali padėti atskleisti įmonės išskirtinumą darbo rinkoje, pritraukti ir išlaikyti talentus.
„Nebeužtenka į darbuotoją žiūrėti kaip į standartinį vienetą – kiekvienas yra unikalus, turi asmeninį gyvenimą, įpročius ir lūkesčius, kurie daro labai didelę įtaką ir darbui. Holistinis požiūris į darbuotoją tampa būtinybe. Be to, siekdamos išlaikyti savo darbuotojus organizacijos turi rasti ir stiprinti balansą tarp gero atlyginimo, karjeros galimybių ir lankstumo bei vidinės kultūros. Esant didelei konkurencijai, darbo prasmė, galimybė pakeisti pasaulį tampa pagrindiniu svertu“, – akcentuoja „EY“ Organizacijų ir darbuotojų valdymo konsultacijų Baltijos šalyse vadovė.
Remiantis „EY“ tyrimu, sėkmingai žongliruoti šiais esminiais darbo aplinkos elementais pavyksta maždaug trečdaliui (32 proc.) darbdavių, kurie įvardija, kad jų įmonės kultūra ir produktyvumas pastaruoju metu gerėja. To jie pasiekia užtikrindami vadovų informuotumą apie verslo problemas ir jų sprendimus, sudarydami hibridinio darbo galimybę, investuodami į papildomus patogumus biure, naudojamas technologijas bei įgalindami darbuotojus ir suteikdami jiems daugiau autonomijos.
