Seimas pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis tikimasi sustiprinti nevyriausybinį sektorių. Įstatyme įtvirtinta, kad 1,2 proc. jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės gauti tik nevyriausybinis sektorius.
Pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas sakė: „2004 metais Seimą pirmą kartą pasiekė iniciatyva kaip paskatinti nevyriausybinio sektoriaus plėtrą ir pilietinės visuomenės kūrimą, įtvirtinant paramos nuo sumokėto GPM mechanizmą.
Tuomet idėja buvo aiški ir nedviprasmiška. Šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti. Vis dėl to paskutinėse pataisų svarstymo stadijose atsirado nauji siūlymai, į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos biudžetinės įstaigos. Dabar Europos Sąjungoje esame vienintelė šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos priemonę. Atėjo laikas ištaisyti šią istorinę klaidą.“
Pasak A. Bagdono, biudžetines įstaigas ir toliau bus galima remti ir kitais būdais. Tam pritarė ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas: „Nevyriausybinės organizacijos paprastai viešąsias paslaugas teikia empatiškiau ir efektyviau nei tai daro valstybinės institucijos. Štai Vaikų ar Jaunimo linija jau du dešimtmečius gelbėja žmones nuo savižudybių ir tai daro daug efektyviau nei tai daro bet kuri valstybinė institucija.
Tuo tarpu jų finansavimas išskirtinai priklauso nuo žmonių aukojamų pinigų. Ypatingo dėmesio reikalauja švietimo įstaigos. Priėmus įstatymą nereiškia, kad jos negalės gauti paramos ar labdaros. Jos ir toliau galės gauti GPM dalį, bet tėvai turės registruoti labdaros-paramos fondą, deklaruoti filantropinius labdaringus tikslus ir toliau remti mokyklą.“
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai neigiamai vertina pataisas.
Pasak Seimo narės Laimos Nagienės, frakcija sutinka, kad finansinės paramos skyrimas būtų paliktas pastarosioms organizacijoms, tačiau valdantieji įteisino draudimą, kuriuo atėmė galimybę žmonėms savanoriškai paremti valstybines švietimo įstaigas, o dėl to pirmiausiai nukentės Lietuvos mokinių interesai ir gerovė.
„Darželiai, mokyklos, kurios yra biudžetinės įstaigos, gaunamą 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą naudoja mokiniams iš socialiai remtinų šeimų uniformoms nupirkti, motyvuoti mokinius mokytis, finansuoti mokinių ekskursijas, išvykas, socialinių emocinių ugdymų programų turinį bei mokymus, taip pat remontuoti ir aprūpinti reikalinga įranga ugdymo įstaigas, jų aplinkas. Gyventojų skiriamos lėšos naudojamos papildyti švietimo įstaigų skurdžias lėšas, gaunamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto“, – teigia L. Nagienė.
Jos teigimu, tokiomis įstatymo pataisomis valdantieji toliau priešina ir skaldo visuomenę, šiuo atveju – nevyriausybinį ir vyriausybinį sektorius. Pasak jos, privačios viešosios įstaigos statusu veikiančios mokyklos, ir taip turinčios puikią infrastruktūrą, sėkmingai galės gauti paramą, o iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos švietimo įstaigos yra nustumtos į šalį.
Pataisos įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
