Šiandien Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo pakeitimams. Juos įgyvendinus, būtų sutaupyti gyventojų pinigai, o užtikrinta socialiai teisingesnė vaistų ir MPP kompensavimo sistema būtų naudinga visiems, o labiausiai – besirenkantiems vaistus ir MPP su mažiausia priemoka.
Dėl naujų nuostatų sutaupytos lėšos būtų panaudotos inovatyviems, ypač ligonių laukiamiems vaistams bei MPP kompensuoti, taip pat tai leistų praplėsti jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygas.
Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.
Primename, kad SAM ėmėsi minėtųjų pokyčių, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina vaistų tiekėjų tarpusavio konkurencijos. To pasekmė – vaistų kainos, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra aukštos.
Taip pat pastebimas neproporcingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų augimas vaistams ir MPP kompensuoti, taip pat valstybės biudžeto išlaidų didėjimas, dengiant pacientų, gaunančių mažas pajamas bei 75 metų ir vyresnių asmenų priemokas.
SAM, ieškodama galimybių padėti šalies gyventojams sutaupyti, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, ir siekdama racionalaus PSDF biudžeto naudojimo, siūlo įvesti visų (ne tik vieno tiekėjo) kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį.
Tikimasi, kad dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 16 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamuosius vaistus ar MPP, už kuriuos ligonio priemoka kainynų grupėse yra mažiausia, – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
SAM siūlo mažinti finansinę naštą, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus ne tik tam tikrų socialinių grupių asmenims, bet ir visiems gyventojams.
Jei žmogus per kalendorinius metus pirkdamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka priemokoms išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą (t. y. 45 eurus), vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos.
Tai reiškia, kad viršijęs šią sumą ligonis iki pat einamųjų kalendorinių metų pabaigos priemokų už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka nemokėtų, o šių vaistų įsigijimo išlaidas padengtų valstybė.
Tokiu būdu būtų skatinamas racionalesnis vaistų vartojimas, tausojamos namų ūkio išlaidos daug vaistų vartojantiems pacientams. Skaičiuojama, kad toks ,,krepšelio“ įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. ligonių.
Pvz., generiniai vaistai – puiki priemonė, kai skiri juos URMU VISIEMS, o ne tiems ir tada, kai tikrai įsitikinama, kam asmeniškai toks vaistas nepakenks. Ir kai patikrinama, jog tai profesionaliai, sąžiningai pagamintas vaistas, o ne chaltūra. Generinis vaistas urmu visiems, kam jis netinka – puiki priemonė dar paeinantį, savimi dar pasirūpinantį prikaustyti prie patalo, parūpinti jam papildomų, itin sunkiai pakeliamų šalutinių poveikių ir zombiu jį paversti. Ir dar mažytė maloni smulkmena – tas, kam generinis netinka, nebeištvėręs jo poveikio, turės jo atsisakyti, bet po jo padarytos žalos jau nebegalės vartoti net ankstesnio, kuris labai palengvindavo ligos sukeliamas kančias. Generinio padariniai nebeatšaukiami.
J. Sabatauskas: reikia įvardyti, kas ir kodėl Vilniuje siekia skubiai privatizuoti „Pušyno kelią“
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/jsabatauskas-reikia-ivardyti-kas-ir-kodel-vilniuje-siekia-skubiai-privatizuoti-pusyno-kelia/