Šiltėjant orams, kyla noras vis daugiau laiko praleisti lauke. Vasaros pramogos stebina savo įvairumu: išvykos į gamtą, plaukimas baidarėmis, dviračiai, tinklinis, riedučiai, vis labiau populiarėjantis vandens sportas bei daugelis kitų.
Leidžiant laisvalaikį aktyviai, didėja sumušimų bei sužeidimų rizika. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė atskleidžia kokios nelaimės vasarą pasitaiko dažniausiai ir ką atšilus orams patartina turėti savo vaistinėlėje.
Pirmoji pagalba
Norint išvengti komplikacijų ir suteikti pirmąją pagalbą, svarbu žinoti tinkamas gydymo priemones. Vaistininkė sako, kad yra ne vienas būdas, padėsiantis suteikti reikiamą pirmąją pagalbą.
„Viskas priklauso nuo to, koks sužalojimas ištiko. Pažeidus odą, įsipjovus ar nubrozdinus, patariama išvalyti pažeistą vietą, naudojant dezinfekcijos priemones. Tokias kaip vandenilio peroksidas, antibakterinis muilas, taip pat gali būti naudojamas skystas purškalas ar dezinfekciniai pleistrai”, – sako vaistininkė.
Siekiant apsaugoti žaizdą nuo užteršimo, dezinfekavus ją reikėtų steriliai sutvarstyti. Jeigu žaizda negili, ją patartina padengti purškiamu pleistru – jis leidžia kvėpuoti ir gyti. Gilesnes žaizdas rekomenduojama sutvarstyti tvarsčiu ar bintu. Jeigu išvalyta žaizda nenustoja kraujuoti ir yra gili, būtina kreiptis į medikus – ją gali prireikti siūti.
J. Vaičiūnienė pabrėžia, jog patyrus traumą ar raumenų sumušimą visų pirmą reikėtų smūgio vietą šaldyti. Sumuštos kūno dalies šaldymas numalšins skausmą ir sustabdys tinimą. Šaldyti patariama serijomis – apie 15 minučių šaldyti, tada daryti 30 minučių pertrauką ir taip kartoti 2-3 valandas.
Vėliau labai svarbu pailsėti, sumuštą dalį apvynioti elastiniu bintu ar įtvaru bei galūnę laikyti pakeltą aukščiau. Suteikus pirmąją pagalbą, būtina kreiptis į medikus išsamesnei apžiūrai.
Nepamirškite vaistinėlės
Pasak vaistininkės, šiltuoju sezonu žmonės „pameta” galvas ir nemąsto apie galimas aktyvių pramogų pasekmes. Todėl su vykstant į iškilas, žygius ar tiesiog pramogaujant patartina turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę.
Joje reikėtų turėti medicinos priemonių, kurios padėtų įvairiais atvejais – rankų bei žaizdų dezinfekcijos priemones, pleistrus, tvarsčius, preparatus nuo skausmo, nudegimų, tepalus sumušimams gydyti bei vaistus nuo alergijų.
„Itin svarbu vaistus ne tik pasiimti su savimi, bet ir teisingai juos naudoti. Netinkamai gydoma trauma ar žaizda gali atnešti rimtų komplikacijų. Tinkamai suteikta pirmoji pagalba užtikrins greitą gijimą“, – pabrėžia vaistininkė.
Prireikus – kreipkitės į gydytoją
J. Vaičiūnienė įspėja, kad suteikus pirmąją pagalbą reikėtų atidžiai stebėti susižeidusiojo būklę – ar nejaučiamas pablogėjimas. Jeigu skausmas stiprėja arba žaizda nenustoja kraujuoti, vertėtų kuo skubiau vykti pas medikus.
Vienos pavojingiausių nelaimių – galvos sutrenkimai ir sumušimai. Nestipriai susižeidus galvą gali pakakti ją pašaldyti ledu, tačiau jaučiant galvos sutrenkimo simptomus nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.
„Jeigu po galvos sutrenkimo jaučiamas pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, sutrikęs ragėjimas ar apsvaigimas – nedelsiant vykite pas medikus.
Galvos traumos gali turėti itin rimtų pasekmių sveikatai. Jas neretai lydi ir stuburo pažeidimai, todėl esant rimtam smūgiui – geriau nukentėjusio nejudinti, kol atvyks medikai. Ekstremaliai sportuojant sausumoje ar vandenyje dėvėkite šalmą – tai geriausia apsauga nuo galvos sužeidimų“, – sako vaistininkė.
