Gamtos mokslų ateitis – kaip ugdyti mokinių susidomėjimą, kad netrūktų šios srities žinovų?

Europos Komisijos duomenimis, ateityje gali pritrūkti pagrindinių gamtos mokslų profesijų atstovų.

2010–2011 m. „Eurydice“ atliktame gamtos mokslų mokymo Europoje tyrime teigiama, kad mokykloje susiformavęs požiūris ateityje gali nulemti asmens ryšį su gamtos mokslais ir technologijomis bei tokiu būdu paskatinti rinktis su šiomis sritimis susijusią profesiją. Kaip vaikus sudominti gamtos mokslais?

Pasak „Erudito“ licėjaus Tarptautinio bakalaureato ir pagrindinių klasių biologijos mokytojos Jurgitos Makuškaitės, svarbu vaikams parodyti gamtos mokslų reikšmę kasdieniame gyvenime.

„Daugybė pavyzdžių rodo, kad gamtos mokslai daro įtaką sprendimams, kuriuos priimame kiekvieną dieną. Ar parduotuvėje rinktis popierinį maišelį vietoje plastikinio, į darbą keliauti dviračiu ar mašina – gamtos mokslai ugdo mūsų gebėjimą užduoti klausimus, rinkti žinias, spręsti problemas ir pritaikyti praktiškai tai, ką išmokome“, – sako J. Makuškaitė.

Mokytoja dalinasi savo patirtimi, kaip skatinti moksleivių motyvaciją ir didinti jų susidomėjimą gamtos mokslais.

Naujoviški mokymosi būdai – neatsiejami nuo gamtos mokslų

Savo mokymo praktikoje J. Makuškaitė pasitelkia aktyvų mokymosi procesą – diskusijas, bandymus, tyrinėjimu ir mokymusi per patirtis grįstą ugdymą.

„Pamokų metu diskutuodami apie konkrečius reiškinius mokiniai gali išreikšti savo nuomonę ir gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš savo bendraklasių bei mokytojo.

Klasės diskusijos gerina mokinių įsitraukimą ir lankstumą, praturtina jų žodyną, padeda geriau suvokti nagrinėjamą temą, susieti dalykus tarpusavyje.

Naujausi neurobiologijos tyrimai paaiškina, kodėl diskusija yra naudingas būdas mokymo procese – tuo metu žinios intensyviai koduojamos ilgalaikėje atmintyje, todėl mokiniai lengviau ją įsimena“, – pasakoja mokytoja.

Tyrinėjimais grįstas ugdymas, anot jos, suteikia galimybę mokiniams įgyti gamtos mokslų pažinimui reikalingų įgūdžių – stebėti, klasifikuoti, nuspėti ir sisteminti žinias.

Mokiniai turi galimybę dirbti komandoje, analizuoti procesus ir jų sąsajas. Tyrinėjimais grįstas ugdymas prisideda prie gilesnio konteksto suvokimo, lavina kritinio mąstymo ir praktinio pritaikymo įgūdžius.

Mokytoja pasakoja, kad gamtos mokslų pamokose atliekama daug bandymų, vaikai mokosi per savo patirtis. „Praktinis žinių pritaikymas lavina vaizduotę ir padeda geriau įsiminti.

Mokiniai mokosi pritaikyti įgytas teorines žinias praktikoje ir rasti sprendimus patys. Man svarbu padėti mokiniams suvokti, kad gamtos mokslai yra mūsų kasdienybėje, todėl dažnai savo pamokose naudoju paprastus gyvenimiškus pavyzdžius, kurie padeda suprasti, kaip veikia mūsų kūnas, kokia mūsų vieta supančioje aplinkoje ir kaip galime ją keisti bei tausoti“, – atkreipia dėmesį J. Makuškaitė.

Mokiniai – kaip mokslininkai ir inžinieriai, o ne pasyvūs stebėtojai

Jungtinės Karalystės Middlesex universitete kvalifikuotos mokytojos statusą (QTS) įgijusi J. Makuškaitė prieš pradėdama darbą Lietuvoje trejus metus gamtos mokslus mokė vidurinėse Londono mokyklose.

Čia ji įgijo žinių tarptautinėje švietimo sistemoje, sėmėsi patirties iš kolegų bei suformavo aiškią viziją, kaip turėtų atrodyti veiksmingas gamtos mokslų žinių perdavimas mokymo procese.

„Šiandien, labiau nei bet kada anksčiau, mokytojams reikia pasitelkti naujoviškus, įtraukius mokymo būdus, kurios įkvepia ir paruošia vaikus  globalaus pasaulio iššūkiams.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad mokiniai, kurie mokosi mąstyti kaip mokslininkai, gamtos mokslų pamokose sužino daug daugiau faktų, skaičių ir geriau įsisavina turinį.

Todėl labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams matyti save kaip mokslininkus ar inžinierius, o ne kaip pasyvius proceso stebėtojus“, – įsitikinusi „Erudito“ licėjaus mokytoja.

Pasisėmus tarptautinės patirties – atgal į Lietuvą

J. Makuškaitė sako, kad jos pasirinkimas tapti mokytoja buvo brandus ir apgalvotas sprendimas. Baigusi biologijos ir ekologijos studijas Vilniaus universitete ji išvyko į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė įgyti gamtos mokslų mokytojos kvalifikaciją, vėliau liko dirbti Londone.

„Darbas Jungtinėje Karalystėje suteikė neįkainojamos patirties. Turėjau galimybę dirbti su žmonėmis iš skirtingų pasaulio šalių, kultūrų, o tai praturtino mano žinias žmonių tarpusavio santykių, vaikų psichologijos ir švietimo srityse.

Londono mokyklose didelis dėmesys skiriamas psichologiniam ir socialiniam vaikų proto ugdymui, įtraukios (angl. inclusive) mokyklos bendruomenės kūrimui.

Gamtos moksluose skatinamas kritinio mąstymo ugdymas praktinėse veiklose, daug dėmesio skiriama technologijoms bei STEM integracijai pamokose“, – pasakoja mokytoja.

Visa įgyta patirtis suformavo J. Makuškaitės požiūrį į mokymą – ji vadovaujasi sumanymu, kad mokytojas turi būti tvirtas, teisingas ir draugiškas, mokantis sukurti skatinančią atmosferą, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti, atvirai diskutuoti ir dirbti kartu; aplinką, kurioje nebijoma suklysti, mokomasi iš savo klaidų, kur skirtingi sumanymai ir sprendimai yra vertinami, kaip privalumas, o ne trūkumas.

„Tikiu, kad šiuolaikinio mokytojo pareiga yra ugdyti savarankiškas, žingeidžias asmenybes bei kurti vertybes, kurios padeda paruošti jaunus žmones naujoviško pasaulio iššūkiams“, – sako mokytoja.

Prie „Erudito“ licėjaus komandos mokytoja prisijungė beveik prieš metus ir pati sako, kad šią mokyklą pasirinko dėl jai artimos licėjaus mokymo filosofijos ir ugdymo sumanymų.

„Džiaugiuosi ir vertinu galimybę būti profesionalios ir labai draugiškos bendruomenės dalimi, mokyti šaunius, kūrybingus ir savarankiškus vaikus.

Manau, kad dėl nedidelio mokinių skaičius klasėse mokytojai „Erudito“ licėjuje turi galimybę sukurti artimesnį ryšį su mokiniais, o tai gerina mokymo ir mokymosi kokybę bei kuria stipresnę bendruomenę“, – įsitikinusi J. Makuškaitė.