A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos gėdos diena

Supervalstybė, turinti antrą pagal galingumą armiją pasaulyje. Milžiniška šalis, savo plotu ir resursais lenkianti bet kurią kitą pasaulio šalį.

Branduolinė galybė, Šėtonu II – taip kartais vadinama Rusijos tarpkontinentinė balistinė raketa Sarmat, nešanti 10-15 branduolinių galvučių – grasinanti Europos lyderiams. Galvos skausmas JAV.

Valstybė, kurioje kasmet rengiami militarizuoti Berlyno užgrobimo šou, pergalingai žygiuojant pro Brandenburgo vartus.

Realybė, vienok, pasirodė esanti visai kitokia.

Rusija nebuvo, nėra ir nebus supervalstybė, kuri gali žygiuoti „Na Berlyn“, nežiūrint kokias rusofašistines šizofrenijas jos politrukai rašinėtų ant sraigtasparnių ir tankų. Driskių ir nusmuktkelnių gaujos nesugebėjo ne tik kad įsiveržti į Odesą, nekalbant apie Kijevą, bet dabar kloja lavonais Rytų Ukrainos kaimų keliukus, nesugebėdami paimti mažyčio Lisičiansko.

Antroji pasaulio armija didžiuodamasi kelia video į Telegram kanalus prarūgusiai savo visuomenei girdamasi, kad užėmė sugriautą, be gyventojų likusį Troitskojos kaimelį?! Čia, driskiai, ir yra jūsų „Denj pobiedy“? Čia jūsų žygis „Na Berlyn“? Per tris savaites nesugebėjot pasistūmėti net per kilometrą pagrindiniuose Donbaso fronto ruožuose.

Kodėl orkams taip nesiseka? Kodėl netgi mėsininkas Dvornikovas, nežiūrint visų jo iškrypusių gebėjimų ir spaudimo iš paties Putlerio nesugeba įgyvendinti vis mažesnių jam keliamų tikslų? Kaip saujelė pervargusių, sužeistų, kraujuojančių, skaičiuojančių kiekvieną šaudmenį ir kąsnį Mariupolio griuvėsių gynėjų, laikosi prieš supervalstybės agresijos mašiną?

Ogi todėl, kad šiandien driskiai sėdi ne amerikiečių tankuose, ėda ne amerikiečių konservus ir skraido ne amerikiečių naikintuvais. Prišiktkelniai šiandien kovoja rankose laikydami savo pasigamintus ginklus, užtaiso juos savo gamybos šaudmenimis. Skėriai, orda valstybės, kuri pati nesugeba pagaminti dulkių siurblio, jau nekalbant apie baldus ar detalėmis nesubyrančius automobilius.

Driskiai ir jų vadas Putleris apsimeta, kad Rusija viena laimėjo Antrą pasaulinį, ir seniai pamiršo, kad jei ne JAV ginklai, batai, autai ir automatai, naciai tikrai būtų žygiavę Maskvos Raudonąja aikšte. Tačiau karo nusikaltėliai Maskvoje ir jų užzombinta visuomenė užmiršo ne tik patį JAV lendlizo faktą. O kaip netikėta! – vagys ir pašlemėkai kažkodėl pamiršo grąžinti visą skolą. Nei daug, nei mažai – 11,3 mlrd. dolerių (šių dienų ekvivalentu apie 180 mlrd. dolerių).

Po karo vienintelė Rusija negražino skolos. 1972 m. Maskva sutiko iki 2001-jų sumokėti 722 mln. dolerių, tačiau sumokėjusi 48 mln., tolesnes išmokas nutraukė. Žlugus SSRS, ši suma tolygiai paskirstyta Paryžiaus klubo nariams. Rusijos Federacija dalimis sumokėjo 170 mln. dolerių, paskutinę įmoką įnešdama 2006-iais.
Kitaip tariant, Rusija, kuri dabar raunasi susigrąžinti Sovietų Sąjungos „didybę“, jos skolų negražino ir nesiruošia grąžinti.

Driskiai skolų grąžint nemoka, driskiai moka tik grobt, prievartaut ir plėšikaut. Nuo generolo iki eilinio. Popieriniai generolai be jokio tikslo bombarduoja ir griauna Ukrainos miestus ir kaimus, o kareiviai, pasitraukdami iš okupuotų miestelių ir kaimelių naikina viską, kas papuola po ranka – unitazus, tvoras, šaudo karves, karia šunis. Ir sadistiškai kankina žmones.

Tik rusofašistai sugeba kariauti karą dėl karo ir be jokios logikos. Tik rusofašistai sugeba sugriauti ir sunaikinti visą infrastruktūrą, kuria po to patys negali naudotis: neturi ėdalo, stogo virš galvos ir net kur nusišikt. Dėl pastarojo dalyko, jiems mažiausiai kyla problemų.

Lygiai taip, kaip Tvano metu iš siaubiamo Vilniaus rusai gabeno bažnyčių auksą, amatininkų stakles, baldus ir kitas gėrybes, taip dabar vilkikais ir tankais velka ukrainietiškus traktorius, kombainus, skalbimo mašinas į savo trogloditų urvus Rusijoje.

Interneto dėka, pasaulis pamatė tikrąjį alkano, pavargusio, sužvėrėjusio, nustekento ir nuplyšusio Rusijos kareivio veidą.

Šiandieninio Kremliaus pajacai vieniši. Praradę ne tik sąjungininkus iš reikalo, bet ir tikruosius sąjungininkus, brolišką slavų tautą, ukrainiečius, kuriems jau skolingi šimtus milijardų už sugriautus miestus. Ir kuriems niekada nesugebės grąžinti žuvusiųjų, išniekintų kapų, išprievartautų vaikų.

Intelektualesni Rusijos visuomenės atstovai su siaubu kraupsta nuo suvokimo, kad prisidirbta kaip reikiant ir niekas šito karo beprasmybės, žudynių, sugriovimų ir civilizuoto pasaulio požiūrio į rusus nebegrąžins atgal. Ir po devynių kartų istorijos vadovėliuose bus minima Buča.

Praėjusi gegužės 9-oji stebėtojų nuomone išsiskyrė tuo, kad Putinas atrodė prislėgtas, liūdnas, pavargęs. Ne mielieji. Šita žmogaus iškamša nemoka būti liūdna. Pikta, nepatenkinta, agresyvi – taip.

Pergalės diena Kremliuje išsiskyrė tuo, kad Putino chuntai ji tapo gėdos diena. Gėdos prieš pasaulį ir prieš savus, prieš rusų tautą, kuriai Kremlius iki šiol negražino skolos. Dvasinės, moralinės, finansinės, socialinės, psichologinės. Tikriems karo veteranams kapuose, jų artimiesiems, šeimoms, suluošintiems, sužalotiems kariams, kurie po karo nuplėšytomis galūnėmis buvo tūkstančiais nugulę Maskvos ir Peterburgo miestų gatves ir pakampes, bylodami apie siaubingą pergalės kainą ir milijonus, virtusius patrankų mėsa.

Būtent šie vaizdai, praėjusio karo siaubas rusus veikė taip skausmingai, jog jokių karinių paradų Maskvoje nebuvo iki pat 1965-ųjų. Ir tik praėjus daug metų, kai „kaliekos“ iš miestų gatvių buvo išrinkti, suvežti į spec. lagerius, pergalės dieną imta švęsti, o iš kalbančių vaizdo dėžučių vaikams iki šiol rodo amžinai nesenstančius ir nemirštančius, medaliais pasipuošusius, Antrąjį pasaulinį karą laimėjusius ir pasaulį nuo nacių išgelbėjusius veteranus.

Gėdos diena reiškia, kad Rusija į jokį lemiamą mūšį nebepakils. Nebus jokio pergalingo žygio. Nebus Berlyno, Varšuvos, ir net Vilniaus nebus.
Ir Kyjivo nebus.

Nes ginklai ir visa kita parama, kuriuos JAV anuomet tiekė Raudonajai Armijai Antrojo pasaulinio karo metu, dabar bus tiekiami Ukrainai. Tiek, kiek reikės.
Nuo gegužės 9-osios.

P.S. Sovietams lendlizu suteikta JAV karinė ir kita parama Antro pasaulinio karo metu: lėktuvų – 14 795 vnt.; tankų – 7 056 vnt.; džipų – 51 503 vnt.; sunkvežimių – 375 883 vnt.; motociklų – 35 170 vnt.; traktorių – 8 071 vnt.; šautuvų 8 218 vnt.; kulkosvaidžių – 131 633 vnt.; sprogmenų – 345 735 tonų; statybų įrangos už 11 mln. USD (to meto verte); vagonų – 11 155 vnt.; krovininių laivų – 90 vnt.; priešpovandeninių laivų – 105 vnt.; torpedinių katerių – 197 vnt.; laivų motorų – 7 784 vnt.; maisto – 4 478 000 tonų; aulinių batų – 15 417 001 pora.

P.P.S. Z – zombiai, V – vampyrai.

Norintiems ir galintiems paremti: mūsų sąskaita VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, LT447300010172065624. Ačiū mus jau parėmusiems. Tik Jūsų, brangieji, dėka, galime būti visiškai nepriklausomi ir sakyti tai, ką galvojame.