Aplinkos apsaugos agentūra su Gamtos tyrimų centro mokslininkais atliko Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Vertintų funkcinių jūros paukščių rūšių grupių bendra būklė buvo bloga. Tačiau įvertinus atskiras paukščių rūšis matyti, kad pagerėjo didžiojo dančiasnapio, klykuolės būklė, o kitų blogos būklės rūšių – narų, ledinės anties, juodosios anties gerokai pagausėjo lyginant su ankstesniais laikotarpiais.
Atkreipiamas dėmesys, kad lyginami vienų metų duomenys su vidutiniais periodų duomenimis, tačiau 2021 m. stebėta tendencija yra teigiama.
Baltijos jūros aplinkos būklė vertinama atsižvelgiant į 11 žiemojančių paukščių rūšių gausumo priekrantėje duomenis, šias rūšis priskiriant dviem funkcinėms grupėms (besimaitinantys vandens storymėje ir besimatinantys dugno bestuburiais). Funkcinių jūros paukščių rūšių grupės būklė vertinama kaip gera, jei ne mažiau 75 proc. ją sudarančių vertintų atskirų rūšių būklė buvo gera.
Stebėta beveik 25 tūkst. paukščių.
Tyrimų metu paukščiai buvo stebimi iš laivo 2021 m. vasario-kovo mėn. visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos plynaukštėje ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje. Iš viso stebėta beveik 25 tūkst. paukščių. Apskaitų metu užregistruoti 32 rūšių paukščiai, kurių tarpe pasitaikė ir keletas nebūdingų atvirai jūrai sausumos, šlapynių paukščių rūšių – stebėta po vieną jūršarkę, paprastąją pempę ir varnėną.
Gausiausiai visų apskaitų met stebėtos ledinės antys, nuodėgulės, alkos, sidabriniai kirai, narai, juodosios antys. Atlikus penkių rūšių – nuodėgulės, ledinės anties, alkos bei rudakaklių ir juodakaklių narų – pasiskirstymo tankių prognozę visoje stebėtoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje, buvo įvertintas bendras šių rūšių gausumas.
Įvertintas nuodėgulės gausumas siekė 127 350 individų, ledinės anties – 48 900, alkos – 6 600, rudakaklio ir juodakaklio narų, vertintų kartu – 4 130.
Yra duomenų, kad ledinių ančių bei nuodėgulių populiacijos sumažėjo daugiau kaip 50 proc. nuo 1992–1993 iki 2007–2009 m. Šios rūšys yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Lietuvos Baltijos jūros vandenyse migruodami apsistoja bei žiemoja virš 30 paukščių rūšių. Dauguma šių paukščių rūšių pirmenybę teikia seklesniems priekrantės vandenims, kur jau daugelį metų vykdoma jų stebėsena nuo kranto, kuri gerai atspindi šių paukščių rūšių pasiskirstymą išilgai kranto, jų gausumo pokyčius, jiems kylančias grėsmes.
Tačiau yra keletas jūros paukščių rūšių, pavyzdžiui, ledinė antis, nuodėgulė, nevengiančių žiemoti gilesnėse ir tolimesnėse nuo kranto akvatorijose. Šios rūšys maitinasi dugno moliuskais ir kitais bestuburiais ir gali panerti iki 40 m gylio ir net giliau, todėl neretai apsistoja iki keliasdešimt kilometrų nuo kranto esančiose akvatorijose.
