Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų planuojamas pirmasis vėjo elektrinių parkas pamažu įgauna aiškesnę viziją – praėjusiais metais Vyriausybės paskelbtame jūrinio vėjo energetikos įstatymo projekte numatyta, kad pirmieji aukcionai bus paskelbti 2023 m. rugsėjo pradžioje, o elektros energija bus pradėta gaminti iki 2030 m.
Sausio 20-21 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje vėjo energetikos konferencijoje „WINDMission Lithuania 2022“ verslo ir valdžios atstovai aptarė, kokie iššūkiai dar laukia kelyje į energetinę nepriklausomybę, taip pat plėtojant jūrinio vėjo energetiką.
Pagal Vyriausybės nutarimą, 700 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkas būtų plėtojamas 15 hektarų Baltijos jūros teritorijoje. Skaičiuojama, kad tokio dydžio parkas pagamintų iki 3 teravatvalandžių (TWh) elektros per metus, kas užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Konferencijoje dalyvavusi Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) Tarybos narė Jelena Dilienė pabrėžė, kad šiuo metu didžiausias iššūkis yra ne tik paruošiamieji darbai, bet ir įstatyminė bazė.
„Norint plėtoti jūrinio vėjo energetiką Lietuvoje reikia tinkamai ir laiku pasiruošti vėjo elektrinių parko konkursui, pristatyti projektą visuomenei, išgryninti visus reikalingus procesus ir kriterijus. Šiuo metu dar neturime tikslios datos, kada bus svarstomas ir kada galėtų būti priimtas jūrinio vėjo energetikos įstatymas, tačiau tikimės, kad tai įvyks visai netrukus“, – komentavo J. Dilienė.
Siūlo vetinti tik į kainą
Pagal sudarytą naujausią konkurso schemą, jūrinių vėjo jėgainių parko projekto laimėtojas bus renkamas mažiausios pasiūlytos skatinimo apimties principu. Vėjo energetikos srityje dirbantys verslo atstovai tokį sprendimą vertina gana atsargiai ir siūlo į konkursą įtraukti papildomų kriterijų.
„Tokių infrastruktūros projektų laimėtojai neturėtų būti renkami loterijos principu. Manome, kad į konkursą reikėtų įtraukti ne tik kainos ar galios kriterijų, bet ir inovacijas, naudą visuomenei. Juo labiau, kad Lietuva yra dar tik auganti rinka vėjo energetikos atžvilgiu, tad kainos kriterijus neturėtų būti vienintelis“, – panelinėje diskusijoje kalbėjo bendrovės „Energy Unlimited“ vadovas Rytis Kėvelaitis.
Jam pritarė ir Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „WindEurope“ vadovas Giles Dicksonas. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) jau patvirtino, kad tokiuose konkursuose kainos kriterijus neturėtų sudaryti daugiau nei 30 proc. konkursinio balo.
„Tarp nefinansinių kriterijų pirmiausia yra tvarumas – pavyzdžiui, įvairovės ir agrikultūros užtikrinimas, vėjo turbinų menčių ekologiškumas ir perdirbimas, eksploatavimo laikas.
Toliau seka ekonominiai privalumai – kiek bus sukurta darbo vietų, kaip bus remiama vietinė tiekimo grandinė bei infrastruktūra, kokią naudą gaus vietinės bendruomenės.
Trečioje vietoje – suinteresuotų šalių įtraukimas, tokių kaip žvejai ir laivininkystėje dirbantys asmenys, nevyriausybinės organizacijos. O galiausiai turėtų būti vertinami planai, kaip vėjo jėgainių parko vystytojai ruošiasi integruoti savo veiklą su esamu energetikos sektoriumi“, – vardijo G. Dicksonas.
Konferencijoje dalyvavę verslo atstovai priminė, kad pirmos idėjos vystyti jūrinio vėjo energetiką Lietuvoje prasidėjo prieš 15 metų, bet jų įgyvendinimas gerokai užtruko. Atsinaujinančios energijos įmonės „Enefit Green“ vadovas Linas Sabaliauskas pabrėžė, kad verslas pirmiausia norėtų didesnio įstatyminės bazės stabilumo, kad įstatymai nebūtų keičiami kas keletą metų.
Negana to, pasak verslo atstovo, tarp verslo ir valdžios atstovų būtinas nuolatinis dialogas, labai svarbu, kad sprendimų priėmėjai tartųsi su rinkoje veikiančiais ekspertais, kurie galėtų geriausiai įvertinti pokyčių įtaką.
Vėjas – jau tradicinis energijos šaltinis
Elektros energijos kainoms mušant rekordus pasigirsta nuomonių, kad tam įtakos turi ir žaliosios elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies augimas. Atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ atstovas Aldevinas Burokas pabrėžė, kad vis dėlto yra priešingai. „Vėjo energetika nėra elektros energijos kainos kėlėjas – tik didindami atsinaujinančios energetikos pajėgumus pasieksime taip norimą energetinę nepriklausomybę“, – sakė jis.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė, konferencijos „WINDMission Lithuania 2022“ atidarymo kalboje pabrėžusi, kad pats laikas vėjo energetiką pradėti vadinti tradicine, o ne alternatyvia energija.
„Lietuvoje dar turime neišnaudotų sausumos plotų, kur būtų galima statyti vėjo elektrines, tačiau jūrinio vėjo energetika atvertų neribotą potencialą tiek dėl neišnaudotų galimybių, kurių privalumais jau naudojasi daugelis jūrinių valstybių, pavyzdžiui, vėjo energetikos srityje pirmaujanti Danija, tiek dėl gerokai didesnių pajėgumų – vienas jūrinių vėjo elektrinių parkas pagamintų tiek elektros energijos, kiek visos šiuo metu veikiančios sausumos elektrinės“, – po renginio kalbėjo U. Daškevičiūtė.
Diskusijos vėjo energetikos tema dvi dienas vyko tarptautinėje konferencijoje ,,WINDMission Lithuania 2022“, kur atsinaujinančios energetikos profesionalai ir sprendimų priėmėjai susitiko bendrai diskusijai apie vėjo energetikos sektorių ir jo ateitį. Kasmet vykstančią konferenciją organizuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) kartu su atsinaujinančios energetikos profesionalais „The Voice of Renewables“.
