Greičio viršijimas išlieka viena didžiausių šalies vairuotojų ydų, dėl kurios kasmet įvyksta dešimtys tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių. Ypač žiemą, kai eismo sąlygos dažnai tampa sudėtingos dėl plikledžio, sniego, šlapdribos, o didesnę dalį paros yra tamsu, greičio viršijimas gali būti pražūtingu įpročiu.
Policijos atstovai pažymi, kad jo atsikratyti Lietuvos vairuotojams sekasi sunkiai, o šiemet užfiksuotų greičio viršijimo atvejų skaičius artėja prie milijono. Savo ruožtu draudikai ragina vairuotojus ne tik neviršyti leistino, bet ir visuomet rinktis saugų greitį, kuris dažnai yra mažesnis nei nurodytas kelio ženkluose.
Lietuviai – mėgėjai paspausti greičio pedalą
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis sako, kad greičio viršijimo tendencijos Lietuvoje nėra džiuginančios. Jei užpernai fiksuota apie 460 tūkst. greičio viršijimo atvejų, tai pernai vien iki gruodžio toks nusižengimas šalies keliuose fiksuotas daugiau nei 760 tūkst. kartų.
„Leistiną greitį vairuotojai vis dar viršija tiek miestų gatvėse, tiek užmiesčio keliuose – neretai ne viena dešimtimi kilometrų per valandą ar net keletą kartų.
Šiemet fiksuota ir tokių atvejų, kai automobiliai keliu, kur maksimalus leistinas greitis yra 90 km/h, skriejo 180-190 km/h. Toks važiavimas neabejotinai kelia didelę grėsmę eismo saugumui“, – sako R. Siaurusaitis.
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pažymi, kad ypač žiemos metu greičio viršijimas gali turėti labai skaudžių pasekmių.
„Dažniausiai greitį viršiję vairuotojai teisinasi, kad kur nors vėlavo arba labai skubėjo, todėl labiau spustelėjo greičio pedalą. Vis tik toks bandymas sutaupyti keletą minučių dažnai baigiasi labai liūdnai ir lemia skaudžius eismo įvykius.
Atsakingas vairavimas ir saugaus eismo pasirinkimas dar aktualesnis šaltuoju ir tamsiuoju sezonu, kuomet vairavimas dažnai ir taip yra sudėtingesnis dėl nepalankių oro sąlygų“, – sako R. Pocius.
Atsakingas greičio pasirinkimas – saugaus eismo sąlyga
Jis pažymi, kad, nors greitį viršijantys vairuotojai randa įvairių pasiteisinimų, dažnai akseleratoriaus pedalas stipriau spaudžiamas paprasčiausiai iš įpročio. R. Pociaus teigimu, keliuose ne tik nereikėtų viršyti maksimalaus leistino greičio, bet, atsakingai įvertinus visas aplinkybes, rinktis saugų greitį. Jis paprastai yra mažesnis, nei nurodytas kelio ženkluose. Pavyzdžiui, slidžiame kelyje arba krituliams bloginant matomumą, saugus greitis gali būti net keliomis dešimtimis kilometrų per valandą mažesnis nei leistinas.
„Kuo didesniu greičiu važiuojama, tuo ilgesnis yra automobilio stabdymo kelias, o tuo pačiu ir didesnė eismo įvykio rizika. Pavyzdžiui, važiuojant 40 km/h greičiui automobiliui pilnai sustoti reikia beveik 8,5 metrų.
Pakanka važiuoti vos 10 km/h greičiau ir stabdymo kelias išauga iki 13 metrų. Atitinkamai – važiuojant 110 km/h greičiu pilnai sustoti reikia maždaug 95 metrų. Šis atstumas dar gerokai padidėja važiuojant slidžiu keliu. Akivaizdu, kad greitis turi esminę įtaką galimybei išvengti susidūrimo“, – sako R. Pocius.
Greičio viršijimas lemia daugiau kaip pusę skaudžių eismo įvykių
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad šiemet daugiau nei pusė (53 proc.) eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl saugaus greičio nepasirinkimo ar jo viršijimo.
Per didelis greitis taip pat yra dažniausia eismo įvykių, kurių metu žmonės buvo sužaloti, priežastis. Penktadalis tokių eismo įvykių buvo sukelti dėl važiavimo per dideliu greičiu.
Anot R. Siaurusaičio, Lietuvos kelių policija siekdama užtikrinti eismo dalyvių saugumą kelyje, nuolat ieško naujų eismo kontrolės formų ir įrankių, domisi užsienio šalių praktika, pasiteisinusiais metodais, techninėmis priemonėmis.
Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą vairuotojai už nustatyto greičio viršijimą iki 10 km/h įspėjami žodžiu. Greitį viršiję daugiau gali būti baudžiami nuo 12 iki 550 eurų siekiančia pinigine bauda ir teisės vairuoti atėmimu nuo 3 iki 18 mėnesių.
