Pertvarkant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą siūloma formuoti 4 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas pagal etnografinius regionus užtikrinant kiekvienos jų identitetą.
Tuo metu keturi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos struktūroje veikiantys nacionaliniai parkai išlaikys dabartinį juridinį statusą.
Trečiadienį Aplinkos ministerija tinklo pertvarkos projektą pristatė saugomų teritorijų darbuotojams.
„Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Kuršių Nerijos nacionaliniai parkai yra neginčijamas gamtinių vertybių saugojimo etalonas.
Šalia šio didžiojo ketvertuko struktūriškai siūlome formuoti kitą didįjį ketvertą – regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, pirmiausia siekdami pagrindinio tikslo – saugomų teritorijų plotą padidinti iki penktadalio šalies teritorijos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Naujajame modelyje Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija apims 8 regioninių parkų, Dzūkijos-Suvalkijos – 8 regioninių parkų ir 1 rezervato, Žemaitijos – 7 regioninių parkų ir 1 rezervato, Mažosios Lietuvos direkcija – 4 regioninių parkų ir 1 rezervato direkcijas.
Numatomi struktūros pokyčiai leis užtikrinti veiksmingesnę saugomų teritorijų veiklą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, sudarys sąlygas plėsti gamtos vertybių apsaugos gebėjimą, įgyvendinti Žaliojo kurso uždavinius.
Pakeista struktūra leis sustiprinti prevencinės priežiūros funkcijas, geriau užtikrinti darbuotojų interesus.
Keičiant struktūrą išlaikomos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos.
Po pertvarkos sumažinus neracionaliai didelės apimties bendrąsias funkcijas, sutaupytos biudžeto lėšos bus naudojamos kokybiškoms saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo priemonėms, taip kuriant pridėtinę vertę visai visuomenei.
Centralizuojant bendrąsias funkcijas ir sukūrus stiprias regionines direkcijas, jos užtikrins kvalifikuotą gyventojų prašymų aptarnavimą, todėl žmonės galės greitai gauti institucijų atsakymus.
Šiuos saugomų teritorijų tinklo pokyčius apsvarsčiusi Aplinkos ministerijos darbo grupė savo pasiūlymą aplinkos ministrui teiks kitą savaitę.
Dėl pertvarkos dar turės apsispręsti Vyriausybė, kaip planuojama, kitų metų sausį.
Vyriausybė priemonių plane yra numačiusi Lietuvos saugomų teritorijų ploto dalį iki 2024 m. padidinti nuo 17,69 iki 20 nuošimčių.
Kaip čia tas etnografinis požymis atsispindi sukuriant 4 regionines direkcijas nelabai aišku. Ir apskritai abejotina, kad ką nors gero toks etnografiškai skirtingų vietovių suplakimas „iš viršaus“ į gana savarankišką atitinkamą regioninę direkciją galėtų duoti. Dėl to rasis tik daugiau biurokratijos, draskymosi, vietos korupcijai reikštis.
Etnografiniam kuravimui vietose pakaktų turėti kvalifikuotas etnografines grupes pačioje ministerijoje. Arba galėtų būti sukurtas atskiras departamentas prie ministerijos paimant dalį etnografinės srities klausimų iš Kultūros ministerijos.
Užmojis vertas dėmesio, tačiau skirstantieji į regionus prašovė pro šalį. Mat, turime keturis istoriškai susiformavusius Lietuvos etninius regionus visai ne tokius, kokie yra siūlomi. Tai Žemaitija (įsk. kuršius ir Mažąją Lietuvą) – sostinė Klaipėda, Aukštaitija – sostinė Panevėžys, Dzūkija – sostinė Vilnius ir Suvalkija – sostinė Marijampolė. Ir tai galime pamatyti per google užsidavę paiešką “Lietuvos etnografiniai regionai” ir pažiūrėję į spalvotą paveikslą, kur kiekvieno regiono žmones yra apsirengę savo tautiniais rūbais.
Gabalėliai Lietuvos
Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje
– ht tp://global.truelithuania.com/lt/
Puslapio ir visų straipsnių autorius ©Augustinas Žemaitis.