Gruodžio 11 d. Lietuvos „Romuvos“ ir Latvijos Dievturių sandraugos („Latvijas dievturu sadraudze“) senojo baltų tikėjimo išpažinėjai surengė kasmetinę savo bendrą sueigą – Baltų Krivulę. Šiemet ji vyko nuotoliniu būdu o jos tema buvo „Šventoji Baltų Žemė“.
Be lietuvių ir latvių Krivulėje dalyvavo ir senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš kitų baltų žemių – Lenkijos, Gudijos, JAV. Tokios sueigos rengiamos kasmet nuo 2011 m.
Šių metų Krivulėje į religinį lygmenį buvo iškelta istorinės baltų gyvenamosios erdvės kaip Šventos Protėvių Žemės idėją.
Pagrindę šio vaizdinio svarbą visiems dabartiniams baltam ir kitoms tose žemėje gyvenančioms tautoms nusprendė siekti susigrąžinti įtaką tų žemių ir jose glūdinčio mūsų protėvių medžiaginio ir dvasinio paveldo likimui.
Baltų Krivulėje Protėvių Žemės kaip vienos svarbiausių religinės vertybės klausimas buvo aptartas šiuose pranešimuose ir pasisakymuose: Baltai ir jų žemė (Muntis Auns, Latvija); Senųjų baltų istorinis arealas (Gintaras Songaila, Lietuva), Galindai-goliad: šventosios baltų žemės pakraščiuose (Gomantas Lisas (Gomant Lis), Gudija); Europos etninių religijų šventų vietų išniekinimas baltų kultūros erdvėje ir kitur (dr. Ugis Nastevičius (Uģis Nastevičs), Latvija); Gajos labui (Maruta Voitkus-Lūkina), Latvija); Žemės šventumo šaltinis (dr. Dainius Razauskas, Lietuva); Šventoji baltų žemė (Jonas Vaiškūnas, Lietuva).
Krivūlėje be kita ko buvo pristatyti duomenys apie gausius visoje Europoje vykdomus išpuolius, kuriais buvo paniekinti prigimtinės religijos paminklai.
Pasak, apie tai duomenis surinkusio dievturio dr. U. Nastevičiaus (Uģis Nastevičs), vandalizmo atvejai prieš prigimtinės religijos šventvietes nereti ir Baltijos šalyse. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad išniekinant senojo tikėjimo šventvietes dažnai nepaisoma net ir jų valstybės saugomo paminklinio statuso.
Krivūlėje buvo nutarta įsteigti viešą registrą, kuriame bus viešai skelbiami ir nuolat pildomi duomenys apie išpuolius prieš prigimtinės religijos šventvietes.
„Raginsime visų konfesijų religines bendrijas tiek Baltijos šalyse tiek ir visoje Europoje imtis priemonių, užtikrinsiančių pagarbų elgesį su visų religijų šventybėmis ir griežtą įstatymų laikymąsi, saugant visų tikėjimų istorinius paminklus“ – po Krivulės sakė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.
Krivulėje taip pat buvo sutarta, kad „Romuvos“ ir Dievturių religinės bendrijos rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų klausimais Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai. Šios Krvulės darbų išdavoje nuspręsta visą istorinių baltų arealą paskelbti „Šventąja Žeme“ suteikiant jai religinės šventybės statusą ir visų istorinėse baltų žemėse įsikūrusių valstybių vadovams bei piliečiams pranešti apie jų gyvenamosios vietovės baltišką praeitį ir pagrindžiant būtinybę puoselėti tose vietovėse esančias baltiško medžiaginio ir dvasinio paveldo vertybes.
Latvijos dievturių sandraugos Didžvadonis Andrejus Broksas (Andrejs Broks) Krivulei pristatė Europos parlamentui skirto rašto metmenis, kuriame pateikiami siūlymai dėl Europos ateities. Šie ir kiti Krivulės dokumentai dabar rengiami ir derinami tarp religinių bendrijų vadovybių ir artimiausiu metu turėtų būti parengti ir paviešinti.
Primename, kad 2018 m. vykusioje Baltų Krivulėje Latvijos ir Lietuvos senovės baltų religinių bendrijų atstovai priėmė dvišalę deklaraciją, kurioje pripažino, kad latvių Dievturių bendrijos ir lietuvių Romuvos bendrijos tikėjimas yra bendras.
– Mūsų pareiga – išprašyti okupantų karinius pulkus iš Karaliaučiaus (Tvankstės), Gudijos.
– Mūsų pareiga – atgaivinti gyvenimui vietovardžius okupuotose žemėse, va čia
ht tp://townames.carto.com/viz/94ce426a-5b5e-11e4-b74c-0e018d66dc29/embed_map
– Turim l daug darbo.
Įdomu, kokia kalba kalbėjo dabartiniai baltai? Lituviškai ar latviškai?
Iki 1845 m. baltų išvis nebuvo.
O galaktika M31 buvo?
Samsung Galaxy M31 nebuvo. Vokiečių kalbininkas mus baltais pavadino 1845 m., ir taip mes tapome baltais. Nieko naujo. Ne patys save pavadinome, o mus pavadino. Kur aisčiai?
O Aldebarano žvaigždė buvo – nes mes taip pavadinome -ją kiek vėliau nei Neselmanas baltus
Kalbėjo BALTŲ PROKALBE.
Daugiau skaityti pradžiai galima, kad ir čia: ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97
Baltų senosios religijos istorinio arealo paskelbimas “Šventąja žeme” niekaip nereiškia pretenzijų į istoriškai šiame areale gyvenančių kitų tautų su dabartinėmis jų religijomis žemę. Senasis baltų tikėjimas, buvęs areale, yra įteisintas per Daumantą (paskelbtas šventuoju) Rusijoje, per Algirdą Baltarusijoje (paminklas Vitebske) ir per senprūsių šventvietes Lenkijoje.
Kaliningrado srityje, apart piliakalnių, nėra išlikę kultūrinių seno baltų tikėjimo žymų ir tuo mums dera susirūpinti.
„Pagrindę šio vaizdinio svarbą visiems dabartiniams baltam ir kitoms tose žemėje gyvenančioms tautoms nusprendė siekti susigrąžinti įtaką tų žemių ir jose glūdinčio mūsų protėvių medžiaginio ir dvasinio paveldo likimui“:
„įtaką tų žemių […] likimui“
ir
„įtaką […] jose glūdinčio mūsų protėvių medžiaginio ir dvasinio paveldo likimui“.
Labai abejoju, ar tokių formalių sprendimų reikia. Baltų religija ne monoteistinė, manau, net ne politeistinė, panašesnė į panteistinę. Tokioms religijoms nebūdinga atskirų objektų sakralizacija, nes sakralu yra Viskas, visa Visata.
O Ramuva čia bando mėgdžioti visiškai kitokio pobūdžio religiją – judaizmą. Tai rodo, kad jos lyderai yra dideli formos, ritualo, o ne turinio gerbėjai. Net Romuvos lyderių flirtas su Induizmu, mano nuomone nėra teisingas kelias. Reiktų skirti daugiau bendrumo paieškos tarp Romuvos, budizmo, šamanizmo.
Taškai sudėti – nei pridėti, nei atimti…
Reikia.
Įdomu ar ši Baltų Krivūlės “Šventosios žemės” deklaracija, prieš ją paskelbiant, buvo svarstyta ir aprobuota Baltų religinės bendrijos Lietuvos “Romuva” vaidilų rate? Panašu, kad ne.
Juk Vytis, pavyzdžiui, yra uždėtas ir ant senovinio pastato Šiaurės Italijos mieste Ankonoje. AIsčių, istoriškai tapatinamų su baltais, upėvardžių taip pat yra pietinėje ir šiaurinėje Afrikoje.
Baltiškai aistiški upėvardžiai liudija, kad IDE prokalbės nešėjai keliavo iš Afrikos link šiaurės iš pačio pirmapradžio žmonijos židinio, kitaip sakant, mes ir esame išsaugoję daugiausia seniausio IDE tautų kalbos klodo požymių. Taigi gal visa planeta yra Šventoji baltų žemė, nes žinome, kad esame Žemynėlės vaikai…
Pirmiausiai derėtų apginti Vilnių kaip baltų deivių panteono vietovę. Juk galima matyti, kad Vilnius iki 14 a. pradžios buvo ne gynybinių pilių, o nuo seno baltų tikėjimo deivių šventyklų vieta, buvo religinio centro žemė. Antai, naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad mūriniai statiniai pirmiausiai radosi ne ant Gedimino kalno, o jo papėdėje. Ta vieta yra po dabar atstatytais Valdovų rūmais. Joje rasta mūrinio statinio (sakoma pilies) iš 13 a. liekanos, taip pat yra rasta neįprasta to mūrinio statinio vietos, atseit, šlaitų sutvirtinimo konstrukcija. Rasta ir kitų 13 a. amžiaus radinių. Taigi reikalingi išsamesni tyrimai, ar tai nėra žemdirbystės globėjos ir laiko deivės šventykla, tiesiog metų laiko – dienų nepaprasto dydžio rodykla. Dabar laikrodžiai rodo dienos valandas, o gilioje senovėje metrodis rodė metų dienas ir mėnesius. Štai kur baltų šaknys, “baltiško medžiaginio ir dvasinio paveldo vertybės”, ar rūpi kam, kad jos būtų atskleistos visuomenei…
Įdomu ar Žemaičiai jau davė sutikimą, kad jų Tėvynė ir žemės vėl būtų paskelbtos naujos akademinės bendruomenės sugalvotos religijos “BALTŲ” arealu? Bus aišku visokių žemaičių. Kaip ir senovėje kuomet jų žemes vis perdavinėdavo tai vienokiam tai kitokiam arealui, bet dažniausiai jie tiesiog nusimesdavo visokius skelbėjus ir gyvendavo laisvai turėdami sava ROKOUNDĄ ir savą MYSLIĄ.
O kada Žemaičiai davė sutikimą vadinti juos žemaičiais? Prašome atsiųsti sutikimo kopiją, Žemaiti.
neblūdyk, pons žemaiti…
O kuom jei ne baltais, ilgiausiai net pomindauginėje Lietuvoje išsaugojusiais senąjį tikėjimą buvo ir lig šiolei tebėra žemaičiai? – slavais, germanais, skandinavais?… Taigi.
Žemaitę bov, esą y bus Žemaitę. O šalis mūsą y ŽEMAITIJA. Anta Bumblauskių Alfriedielis tų pat sapnava, “Nėra žemaičių, kur apie juos parašyta”, bet vieliaū išsibalivie ir sielavojuos del tū kū priblevyguojuo. Tep kad nerūšykit Žemaitiū, gal blogą baigties.
>Žemaitis
Prie Baltijos jūros, tai ir baltų arealas.
Baltijos jūra ankščiau vadinosi Sarmatų jūra, vėliau Slavų raštuose vadinosi Variagų (Vikingų, Vytingu, Vyčių) jūra ir tik dabar Vokiečių pastangomis ji pradėta vadinti Baltijos jūra. Iš to daroma išvada, kad tai naujadaras ir jo arealas yra naujosios pasaulio tvarkos vienas iš įrankių. Tikri Žemaičiai tam nepritars. Aišku atsiras visokie dresiruoti universitetuose retardai kaip Bumblauskas, bet jų bus mažuma.
Grįžkime į realybę. Žemaičių ir Aukštaičių vardai radosi tik 13 a. plėtojantis feodalizmui, kuomet vis labiau gyvenimo pagrindu tapo žemdirbystė, kurios suklestėjimo stadija buvo dvarų radimasis. Jie slav. vadinosi zamok – pilis, zamieček – pilaitė. Tai žodžio žemė/kiemas, slav. zemlia – dvor dariniai. Iš čia yra ‘Zamiečių’ -Žemaičių vardas, reiškęs dvarais – kiemais (pilaitėmis) gyvenančius žemdirbius. Tuo – Žemaičių vardu vadinami tapo lietuviai bajorai, gyvenę Vilniaus ir Užnemunės žemėse, bet Mindaugo, Vytenio, Gedimino laikais valdovų valia kėlėsi į kuršių žemes ir jose kaip dvarininkai bajorai kūrė dvarus, mat kuršiai buvo daugiau su jūra, su vandenimis, o ne su žeme susijusios veiklos gentis.
Aukštaičiai – kiti tarminiai lietuviai – žemę vadino laukais. Jų vardas radęsis iš žodžio laukas pradžioje buvo Laukštaičiai, bet per laiką dėl tokių žodžių, kaip ūkis, aukoti įtakos pradinis ‘L’ disimiliavosi arba buvo sąmoningai atmestas ir tapo pavadinimu Aukštaičiai. Kaip tokį jo radimosi procesą patvirtinantį pavyzdį turime miestelių Aukštadvaris, Aukaimis, kitus pan. pavadinimus.
Žemaitija… Prie Birutės kalno esanti kopa, kurioje buvo kuršių gyvenvietė, pavadinta Žemaičių (ne Kuršių) kalneliu, na, o Birutės kalno viršų užėmė katalikai… Užlipi, o ten gi pastatas sumūrytas! O kas Birutės kalno apačioje? Gipsas, žvakės…
Nenuostabu, kad taip yra, per tuos 30 metų kaip nepriklausomi, o braidome tik po turistinio lygio Lietuvos istoriją, grindžiamą lenkiška istoriografija.
Būtų gerai, jei vaidilų ratas susirinktų bei raštiškai pasmerktų klaikiai vergišką darbuotojų išnaudojimą šventos žemės Lietuvoje. Pastabų skyriuje, dėl aiškumo, yra daugiau apie tai. Va čia
ht tps://alkas.lt/2021/12/14/prof-r-lazutka-darbuotoju-lietuvoje-netruksta/#comment-377895
Skaičiai viską pasako ir jų yra l daug čia. Jei to nebus, vaidilutės bei vaidilos bus vertos, -ti pasmerkimo dėl nežmogiško abejingumo.
30 metų, klestint krikščionybei, klestėjo abejingumas.
Pabuskit vaidilutės ir vaidilos, kad sustabdyti pašaipas iš vergiškai dirbančiųjų, ginkit Lietuvos žmones.
Stipri ir nepriklausoma. Kur moterį nuveda perdėta nepriklausomybė
– alfa.lt/gyvenimas/santykiai/stipri-ir-nepriklausoma-kur-moteri-nuveda-perdeta-nepriklausomybe/285409/